D. H. Lawrence
Ech Tamsta, "Tik Žmogus"
Tik žmogus gali nupulti nuo Dievo,
Tik žmogus.
Joks gyvunas, joks žvėris, ar ropojantis gyvis
nei kobra, nei hiena, nei skorpionas, ar šlykšti balta skruzdėlė
negali pilnai praslysti pro pirštus dievo rankų
į bedugnę savęs pažinimo,
pažinimo savęs-atskirai-nuo-dievo.
Dėl žinojimo apie save - atskirai nuo Dievo
yra bedugnė į kurią siela gali praslysti
siaubingai kenčiant ir besisukant visose revoliucijose
nesibaigiančio kritimo
suvokimo, dabar - atskirai nuo Dievo, krentant
neišmatuojamai, neišmatuojamai, susivokimo sukuryje
siaubingai kenčiant giliau ir giliau kiekvieną detalę savęs - pažinimo,
žemyn, sekinančiai,
ir niekada, niekada nepasiekiant dugno, kadangi ten nėra dugno;
zigzagu žemyn kaip šnypštymas kylančios raketos
šnypšianti, krentanti ugnis kuri negali ištrūkti, krintanti išvargus,
net ji negali pasiekti gylio
nes gylis yra bedugnis,
bet ji braunasi savo kelią dar giliau, dar giliau
pagaliau absoliučioje baimėje negalėjimo išsikapstyti
pažįsta save, pažįsta save atskirai nuo Dievo, krentant.