BeveikVarna: plastelinas: bet vistiek, kada jau žinot, kad va, jau galima pakviest susitikt ir jai nebus dar per anksti? labai retai kada užduodu klausimus apie vertybes ir panašius rimtesnius klausimus bendraudamas internete, daugiau tokie šiaip linksmesni būna klausimai, atsipalaidavimui o jau susitikus pašneku ir apie tai (vertybės, vaikai...)
P.S. neatsakiau, kada jau laikas susitikti ...
Skaičiais jokiais čia nepasakysi.
Tikrai nerodau JOKIOS iniciatyvos šitoj vietoj.
MANAU IR VISADA MANYSIU, KAD TAI - I Š I M T I N A I T I K V Y R Ų R E I K A L A S ! ! !
Kaip ir turėčiau pritart. Aš irgi palieku tai jų iniciatyvai. Tačiau... Grįžtant prie temos. Mane tas klausimas "Ką veiki gyvenime?" irgi nervina. Ne tai, kad va, dabar turėsiu atkalt litaniją apie savo darbus, sėkmes ir nesėkmes, pomėgius, polinkius, galimybes ir dar ką nors... Nepažįstamus prisileidžiu sunkiai, net sunku pasakyt, kas kartais ima ir taip užkabina, kad tokių paprastų internetinių pabendravimų imi laukt kaip tyro oro gurkšnio... Bet tai nutinka per kurį laiką, ne po vieno dviejų laiškų. Atviraut nepažįstamam (ir dar jei anketa be nuotraukos. Nesąmonė, kad moterims vyrų išvaizda nesvarbi - dar ir kaip svarbi) - ne mano stilius. Ne kartą esu gavusi tokių laiškų. Beje, jie man primena mokyklos laikų rašinius laisva tema - rašyk, ką nori, kad tik būtų rišlūs sakiniai ir įdomi temą. Nesvarbu, apie ką, svarbu - rašyk. Anksčiau tai man patiko, vėliau - ėmė erzint. Aš mėgstu konkretumą, tai jau geriau taip tegu ir klausia. O atsakau paprastai" dirbu, pramogauju, tinginiauju, svajoju ir..... Tegu prisikuria, kas galvon šauna. Nemėgstu, kai man esmės nepasako keliais sakiniais, o kalba kalba kalba..., net galva ima suktis, o taip ir nesupranti, ką pasakyt nori; nemėgstu ir pati pliurpt be tikslo (jei su žmogum jau kurį laiką bendrauji - ir tokie pokalbiai apie nieką malonūs būna). Kartais, žinoma, liežuvis atsiriša, o jau tada..... Bet čia jau labiau taikytina gyvam bendravimui.
