Svečias: Kiekvienas skirtingai reaguoja į tylą. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad pirmą kartą tyla mane "išmetė iš vėžių", nes stojo po nuostabiai šiltų laiškų ir greito bei labai malonaus pasimatymo. Taip sunku buvo patikėti, kad žmogus viską suvaidino, kai net namo važiavo lėtai,o kai paklausiau, kodėl, pasakė, kad nori prailginti laiką kartu.
Paskui pamažu pripratau. Dabar puikiai suprantu žodžius "susiskambinsim"reikšmę, puikiai žinau, kad tai reiškia viso gero.
Ir, ko gero taip pripratau, kad į pasimatymus dabar einu labai retai, o jei einu, visada nusiteikiu, kad jis bus pirmas ir paskutinis.
Norėjau tik pasakyti, kad kol pasimatymų patirtis buvo maža, ta tyla veikdavo labai nemaloniai. Išmintis atėjo paskui. O gal cinizmas.
Paskui pamažu pripratau. Dabar puikiai suprantu žodžius "susiskambinsim"reikšmę, puikiai žinau, kad tai reiškia viso gero.
Ir, ko gero taip pripratau, kad į pasimatymus dabar einu labai retai, o jei einu, visada nusiteikiu, kad jis bus pirmas ir paskutinis.
Norėjau tik pasakyti, kad kol pasimatymų patirtis buvo maža, ta tyla veikdavo labai nemaloniai. Išmintis atėjo paskui. O gal cinizmas.
Tai nebent tu buvai įsimylėjus.Tai daug geriau ,negu pasakytų tiesiai šviesiai,kad tu nepatinki,taip kultūringi žmonės nesielgia.Čia jau chamiškumas.Išsiskiri lyg niekur nieko ir viskas.Man buvę ir ne kartą,ateinu,o ten toks atstumiantis,kad nei bėk ,nei rėk.Iš pradžių iš mandagumo eidavau į kavinę,o dabar tik pasisveikinu ir pasakau,kad neturiu laiko,bet šiaip visi viską mato ir supranta.Bet tikrai neįžeidinėju,nes nenorėčiau ir kad man taip pasakytų,todėl ir aš kitam nedarau nemalonu.Bet aišku visokio lygio yra ir labai gerai,kai vienodi susitinka,tada ir polegiai vienodi.