Priklausomybės

Sveiki,
pastebėjau tokį dalyką savo gyvenime: esu priklausoma nuo internetinio bendrabimo. Suprantu, kad absurdas nuolat "kyboti" pokalbiuose, bet negaliu sustoti. Pasižadu ryte, kad nejungsiu kompiuterio ir daugiau jokių internetinių ryšių ir vėl pažadas lyg "išgaruoja", o aš ir toliau sėkmingai čiatinuosi... . Gal kas turite panašios patirties ir kaip išeiti iš šio nekontroliuojamo reiškinio. Tai trunka jau du metus. Niekada nemaniau, kad tai taip stripu ir kad su manimi gali nutikti "kazkam kitam (gal vaikams) be ne man". Pasidalinkite patirtimi, gal ka nors daugiau žinote apie tai. Ačiū.

Žinau labai puikų vaistą - jis vadinasi darbas galiu garantuoti, kad nuo 8:00 iki 17:00 h čatinsite tikrai mažiau, arba išviso pamiršite šia priklausomybę.

Žinau labai puikų vaistą - jis vadinasi darbas galiu garantuoti, kad nuo 8:00 iki 17:00 h čatinsite tikrai mažiau, arba išviso pamiršite šia priklausomybę.[/quote]

neveikia... as sekmingai "kybau" darbe. Tik sėkmingo darbo negalėčiau pavadinti nuolatinio blaškymosi. Žmonės, ribokite savo laiką prie kompo, kad neišsivystytu tokia bėda kaip man. Čia kaip su rūkymu tas pats ar kitomis priklausomybėmis. Kas nuolat "meta", turėtų suprasti mane.

Galimas dalykas, jūs taip bandote užpildyti kažko nebuvimą savo gyvenimę. Gal trūksta bendravimo, pripažinimo, o gal tiesiog esate ekstravertė (jie mėgsta intensyviai bendrauti), o šiais laikais žmonės mažai sau gali leisti išeiti kažkur, susitikti. Bendrauti internetu yra ir greičiau, ir pigiau. Ką daryti? Pabandykite suprasti, ko trūksta jūsų gyvenime. Beje, turiu mintį, kad lygiai tokia pat priklausomybė gali būti ir knygų skaitymas, jeigu žmogus visą savo laisvalaikį tam skiria ir neatlieka kitų darbų. Tokia priklausomybė gali būti ir bėgimas nuo kažko, ką vengiama daryti (pvz. baisu gauti neigiamą patirtį bandant susirasti porą, todėl saugiau susirašinėti internetu). Kai žinomos priežastys, lengviau pradėti išbrįsti iš internetinės priklausomybės.

Dekui, bet moralai ir patarimai nepadeda. Tik dar labaiu siutina. Žinių kiekis nieko nekeičia (skaitau daug ir daug bendrauju). Todėl ir paprašau labai konkrečiai žmonių, kad pasidalintu SAVO patirtimi, kas tame buvo ir kaip pavyko išeiti. Tyrimais nustatyta, kad pati didžiausia pagalba asmeninis, turintiems priklausomybės problemų, yra bendravimas su tokiais pat žmonėmis (kaip AA ar anoniminiai lošėjai...). Deja priklausomų nuo inerneto (bendravimo ar kaip pavadinti) tokios grupės nėra arba bent aš nežinau.

Reikia kovoti ne su pasekme o su priezastim!! Kokia priezastis? Turi per daug laisvo laiko. Per daug laiko praleidi prie kompo. Kaip su tuo kovot? GERAI NUTEIKIANCIA veikla. O velnias zino, kokia veikla tave gerai nuteikia Siulyciau tik veikla uz namu ribu. Kinas, teatras, kavines, festivaliai, koncertai. Jeigu imi kompanija - tik tokia, su kuria nori but dar ir dar.. zodz, kad liksma butu. Zmones labai kvailai isitikine, kad sportas naudos neduoda, bet anaiptol - uzsirasyk i sporto kluba (vasara dviratis, pasivaiksciojimai etc) ir pamatysi, kad minimum 2 val is dienotvarkes dingtsta ir isleki dar daugiau energijos turedama. Uzkimsk savo laika veikla. Grizus namo (velgi autentiska patirtis ) nei bus noro, nei jegu jungt kompa. Ir siaip kovok su savim, nejunk to kompo

Mesti interneta labai paprasta - per pastaruosius 15 metų padariau tai jau bent 20 kartų..

Juokauju, iš tikro ką ten teoretikai pakalbėjo... Teoretikai ir tiek.
Tie Samanta, pareiškusi, kad sėdėjimas prieš kompą - ekstraverto užsiėmimas (ha ha, poniutė pasiskaitė tarptautinių žodžių žodyną), tiek Martynas, išlankstęs, kad sportas atims laiką ir neturėdama laiko tu nebečiatinsi (ha ha ha). O dar geriau - kad čia sėdi, nes nori susirasti porą (ha ha ha ha ha ha). Beje, tiek vienas, tiek kitas sėdi ir postina šitame forume IŠTISAI. Jie irgi jau priklausomi, bet vis dar neigimo fazėje Tai jie jie parašytų, kaip jie nustojo lankytis šiame forume - VA TAI JAU IR BŪTŲ REALUS PATARIMAS.
Beje, tiek apie vieną, tiek apie kitą galiu pasakyti - kompleksuoti nevykėliai ir stereotipų vergai. Tai mano ir tik mano asmeninė nuomonė, kurią susidariau skaitydama jų pasisakymus jau daug daug laiko.

Iš tiesų, šiame forume buvo atvejų, kai užkietėję "diskutuotojai" imdavo ir pranykdavo. Va čia klausimas jiems - kodėl jie dingo? Mes naiviai tikimės, kad tai todėl, kad jie atrado antrąsias puses. Iš kur žinau? Nes paskaitinėju čia senokai. Kelerius metus. Ir kiek suprantu - tokių kaip aš - daug. O kur dar tie, kurie niekada neparašo, tik skaito skaito skaito ir vis bando perprasti pagrindinį visatos prasmės ir atsiradimo klausimą - TAI KAS GI MOKA UŽ KAVĄ?

Na, toliau jau seks mano išvados ir pasvarstymai.
O kas gi realiai yra ta antroji pusė - ogi žmogus, su kuriuo pagaliau įsidrąsini ir imi realiai bendrauti. Taigi, esi tokia užsiciklinusi intravertė, kuri beproto nori tapti intraverte, nes nežmoniškai trūksta bendravimo - trūksta progos pademonstruoti intelektą, pašmaikštauti, pasijusti vertinama ir žavinga, suprasta, įdomia...

Kiek iš savosios patirties galiu pasakyti, kad atkritimas bendrauti internetu patampa po to, kai viskas ima darytis xj... . Tada sėdi ir nieko nedirbi. Ir bendravimo iliuzija tada tokia patraukli pasidaro. O tu imk ir padaryk eksperimenta - pora dienu nebendrauk internetu. vistiek nedirbsi. Akivaizdus dalykas - na ne toks jau ir įdomus ir svarbus tau pačiai tavo darbas, kolegos lepšiai, viršininkas - idiotas.

Na, pirmieji užsikabliavimai visuomet būdavo ant... bendravimo su realiu žmogumi. Gali ir įsimylėti internetu. Tik racionalus protas neleidžia sau to pripažinti. Atkakliai sau tvirtini, kad tai tik iliuzija. Bet kas iš to? Kai karščiuoji ir tave krečia drebulys - kas iš to, kad visi sako, kad tu karščiuoji - tau vistiek šalta iki kaulų čiulpų.. O po to - jau randi kitokių, racionalesnių paaiškinimų

Tai va, brangioji ir čia priartėjame prie pagrindinio klausimo - ką daryti, kad atsikratyti priklausomybės? Ogi nieko. Nes čia viskas - tik prioritetų klausimas. Nėra nieko svarbiau už tavo pačios vienatvę. Tačiau, tik palauk, kai ims šikna svilti, susiimsi ir dirbsi ar mokysies ar tvarkysi asmeninius reikalus ir visus čiatus pasiūsi velniop. O paskui, kaip po geros dietos pasilaikymo - apsidovanosi save tūkstančio kalorijų kreminiu pyragėliu - visa diena čiato... Arba kai bus liūdna - užsinorėsi didelės porcijos aptirpusių čiato ledų... (sako jie sekso pakaitalas), arba kai depresuosi - karšto šokolado (meilės pakaitalas)...

Na ir sakysi na ir kas? Na ir nieko. Vat ėmiau ir čia biškiuką parašiau internete, čia juk ne čiatas ir be to ne darbe, namie, gtai tikriausiai nesiskaito, kad bendrauju internete... juk ir kalorijos nesiskaičiuoja, kai niekas nemato kai valgai. ANE?

Ah ir supainiojo mane ta samantta su savo tarptautinių žodžių žodynu. darau korektūrą:

Taigi, esi tokia užsiciklinusi intravertė, kuri beproto nori tapti EKSTRAVERTE

Nors kita vertus, gal tame ir yra esmė - nenori intravertai tapti ekstravertais. Nes o kam mums keistis? Tik visuomenė ėmė ir uždėjo minuso ženklą ant intravertiškumo.

Jo, cia daugumos darnios poros forumo moteriskiu bedos:
1. Nusisneka (vien jau rasinelio apimtis ka pasako..)
2. Beviltiska, niekam nereikalinga pesimiste "kolegos lepšiai, viršininkas - idiotas."
3. Yra ipratusios diskutuot ar siuo atveju prirasyt nesveiko ilgio pastebejimus(vidutiniskai 5 psl) ir [b:172y0r36]prieit tos pacios isvados[/b:172y0r36]

Tokia pasigailejimo reikalaujanti Tai koks tas tavo patarimas neikirtau? But tokiai paciai pyp kaip tu? Skaityt skaityt forumus, o paskui visiems "atkersyt" uz prisikaupusias emocijas?

Linksmas gyvenimas laukia Man atrodo autore tavo posta perskaicius greitai pabegs is cia O gal dvi draugeles busit??

Love is digital...

nu o ką aš sakiau? priklausomas nuo interneto, tik dar pats sau to nepripažino