nebylus_vienas:
<..> Labai norėčiau, jog dabartinė būsena būtų tik tarpinė stotelė tamsioje naktyje, o ateityje lauktų vaizdingas maršrutas. Deja, manau, kad pamažu prarandu tai, ką turėjau gražiausia savyje ar bent jau tariausi turįs <..>
Natūralu, kad vieni lengviau, o kiti sunkiau perneša vienatvę. Viskas priklauso nuo mąstymo. Matau, kad ji jus slegia. Ir tai greičiausiai dėl to, kad bandote su ja susigyventi, o ne susidraugauti Skirtumas didelis, arba mėgaujatės jos teikiamais pliusais, arba ja pakenčiate kaip neišvengiamą būseną. Galbūt tai laikas kai galite tobulėti, pažinti save, pamąstyti apie gyvenimo prasmę, perkainuoti vertybes, subręsti?
Neprievartaukite savęs nemiela veikla, nebijokite [u:awkybsj5]šiokio tokio [/u:awkybsj5]atsiribojimo, jei paaiškinsite, artimi žmonės supras. Atraskite kas jums teikia malonumą, pakrauna teigiamomis emocijomis, nuo ko jūs pailsite. Ir visada žinokite, kas bebūtų, kad tai LAIKINA, gyvenimas kaip zebro kailis, čia juoda, čia balta.. O kai pajusite,kad vienatvė tai ne vakuumas, o natūrali laikina, jus neerzinanti būsena, galėsite dalyvauti tame gyvenime, kuris dabar trikdo ir liūdina. Anksčiau ar vėliau viskas bus taip kaip norėjote, svarbiausia tikėti ir nepasiduoti