Nuomonė apie psichologus

dar ir santykis su psichologu labai svarbus. kiek su juo laiko praleidi, kiek pasitiki... o jei laikas valandom apribotas... tai manau daug kas gali vykti pakankamai pavirsutiniskai... tad ir nauda abejotina

Aš lankiau psichoterapiją. Padėjo pradėti geriau suprasti save, įgauti pasitikėjimo savimi. Esu už tai dėkingas savo psichoterapeutei.

Sveiki, o kaip manot ar yra tam tikras laikas kurio reik kad lankymasis pas psichologa butu naudingas? ir pas ka noriau eitumet psichologa vyra ar moteri ir kodel?

Laikas tai juk nuo įvairių aplinkybių priklauso... Ar norėtum pasikonsultuoti tik dėl konkrečios problemos ar spręsti kažkokias įsisenėjusias asmenines problemos. Tad gali būti nuo kelių konsultacijų iki kelių metų... O vyras moteris... Na, nežinau. Svarbiausia, kad tau tiktų kaip specialistas. Nebent iš karto žinai, kad tam tikrų dalykų negalėtum pasakyti priešingos lyties psichologui.

Kodel niekada neitumet pas psichologa?

Tie kas nera labai religingi, o yra kamuojami ivairiu gyvenimo prasmes klausimu arba nemyli saves, bet nori to ismokti psichologas gali buti puiki iseitis. Nes tai yra zmogus, kuris tau padeda pazvelgti i situacija is pacios blaiviausios puses. Psichologas nesprendzia problemu. Jis uzduoda tau tokius klausimus apie kuriuos tu anksciau negalvojai arba bijojai saves paklausti. Atsakyti visada turi tik tu pats. Zinoma, kaip yra visokiu daktaru, yra visokiu ir psichologu. Todel patariu ji rinktis labai atsargiai, geriausia per pazistamus, kurie jau yra lankesi ir jiems padejo. Mano drauge guodesi, kad jai taip ir nepavyko uzmegzti rysio su psichologu, nesuprato jis jos... O kita drauge tiesiog akyse prazydejo po keliu menesiu psichoterapijos.
O tiems, kurie mano, kad lankytis pas psichologa yra nesamone galiu paklausti - jeigu sergate plauciu uzdegimu taip pat neinate pas gydytoja? o jeigu diabetu? Nes kai zmogus serga depresija (cia jau rimta liga, kuri gali baigtis mirtimi), jam truksta smegenyse tam tikros chemines medziagos kuri atsakinga uz gera zmogaus emocine savijauta. Galima tos medziagos nusipirkti vaistinese ir gerti keikviena diena (su receptu) raba lankytis pas psichologa ir taip paveikti save, kad smegenys vel tai atgamintu (bet cia ilgas procesas).
Oj as irgi daug skaiciau literaturos, mane tai ziauriai veza pasichologija kaip mokslas...! Bet as tikrai suprantu zmones, kuriems atrodo kad svetimam pasakoti savo problemas yra neimanoma. Vadinasi, ne taip labai ir reikia dar, o prireiks kai jau bijosite i gatve iseiti, kai kamuos nuolatinis nerima arba prarasite visus savo draugus per nesuvaldoma pykti ir t.t.

Sveiki ka manot apie psichologus ir ju darba? eitumet ar ne ir kodel? ir kaip vertinat psichologinius testus internete?Aciu visiems uz atsakymus.

svarbiausia pasitikejimas ir rysys tarp kliento ir psichologo. kartais net artimiausiam draugui negali papasakoti tam tikru dalyku, tai ka kalebti apie zmogu, kuris yra svetimas.. manau svarbiausias psichologo uzdavinys norint suteikti kvalifikuota ir produktyvia pagalba -tai uzmegsti artima kontakta su zmogumi, priversti ji patiketi, kad jis yra tas zmogus, kuriam gali atverti sirdi ir tiketis, jog su jo pagalba gali pasiekti geru rezultatu ir atrasti sielos harmonija..

Sunku kazka ir pasakyt apie psichologus ar ju darba kai pats neesi tiesiogiai su jais susidures. Paprastai mastant jei jau tokie zmones kaiop psichologai yra, jei jie bent kazkiek paklausus tai reiskia kad to istiesu reikia, bet tai tik apstrakti nuomone. Siaip visada ir visur yra reikalingi zmones kurie gali padet, nes visiems mums reikia kazkokios pagalbos, dazniausiai pirmiausia atsiriamiam i savo artimuosius, bet buna ir priesingai, kai atsukam jiems nugara, va tada turbut labiausiai ir reikalinga pschihologo pagalba. Turbut kaip ir visame kame zmogus kuris kazka daro turi ismanyti savo darba, taip ir psichologas turbut turetu. Dar yra klausimas ar butinai reikia kraiptis i psichologa tik istikus bedai, gal psichologas ir taip reikalingas kaip geras patarejas, nes pas mus turbut iprasta kad psichologas yra reikalingas tik tada kai nerandi bendros kalbos pats su savimi, galbut musu visuomenej yra isvis labai keistas dalykas eiti pas psichologus, bet tai jau musu visu beda. As cia priburiau turbut kazkokiu nereiksmingu dalyku, bet apibendrinant noreciau pasakyti kad psichologai yra reikalingi, o nuomone apie juos turbut turetu tureti kiekvienas savo, psichologai yra nuostabus ir kartu (gali juokingai nuskambet) baisus zmones nes jie zino viska apie MUS

Na visų pirma kaip vyrui, tai pirmiausia ėjimas pas psichologa - silpnybės, savo silpnumo parodymas. Jei aplinkiniai sužinotų, replikos - kok tu vyras, jei pats savo problemų negali išspręst. Tad jei ir eičiau pas psichologą, tai slaptai, o tai jau savaime psichologine problema, nes jau turi nuo kitų artimų žmonių slėpt ką darai.
Galbūt tai kada pasikeis, tačiau: berniukai neverkia, jie nerodo savo jausmų vis dar gyva mūsų visuomenėje.
Testai, na labai subjektyvu, nes ir sau spręsdamasis tokį testą žmogus gali norėti palankių testo rezultatų sau, ką jau kalbėt jei darai testą kitam. Antra kalbant api testus, jų atsakimų ar pačių klausimų formuluotės: labai gerai, gerai, blogai, labai blogai, arba toks klausimas: kaip sėdite, o jei aš sėdžiu visaip? tad testai - prasiblaškymui.