Kas yra meilė?

Man labai patiko šitas straipsnis. Dėkui!

Tokius pokalbius galėtų DP komanda į savo žurnalą dėti, užuot spausdinusi ten iš visokių eli ir pan. be autorystės (atsakomybės už kokybę) ir aiškaus adresato.
[quote:roptejgb]– [b:roptejgb]Romantiškos meilės kultas mūsų kultūroje yra tiek pat paplitęs, kiek ir beprasmiškas.
Man nepatinka, kad ji iškelta į vienintelės meilės, kurią verta patirti ir įamžinti mene, rangą. Tai kažkokia nesąmonė. Tas pats, kas žmogaus gyvenimo aprašyme visą dėmesį sutelkti į keturioliktus gyvenimo metus.[/b:roptejgb] Juk tai tik vieni metai, kodėl turėtume kalbėti tik apie juos?
– Tai kodėl taip darome?
– Gal dėl romantiškos meilės išgyvenimų intensyvumo – juk ji didžiąja dalimi kyla dėl hormonų šėlsmo. Tuomet nelabai suprantame, kas mums ir aplink mus darosi. Jaučiamės kaip ta karvė, kuri nei iš šio, nei iš to pradėjo skraidyti.
– Kitaip tariant, mėgaujamės trumpalaikiu hormoninio apkvaišimo jausmu.
– Visiškai teisingai. Ir, mano manymu, [b:roptejgb]tai yra mūsų kultūros keistenybė – taip vienpusiškai koncentruotis į nepaprastai lakų dalyką. Mane erzina, kad tokia jausmų kitam žmogui forma arba fazė tapatinama su meile apskritai. Mūsų kultūra neteikia jokių kitokio mylėjimo modelių. O tas kitoks mylėjimas trunka kur kas ilgiau[/b:roptejgb]. Aš anaiptol nesmerkiu romantiškos meilės, tik noriu atkreipti dėmesį, kad jos kaip vienintelės meilės kultas yra gana keistas.
[b:roptejgb]Kadangi propaguojama tik tokia meilės forma, žmonės nelabai supranta, kaip galima mylėti kitą žmogų kitaip.[/b:roptejgb] Kai romantiškas pakylėjimas baigiasi, – o tai neišvengiama kaip „amen“ poteriuose, – jaučiamės apvilti, nusivylę, kaltiname save ir dar dažniau partnerį, kad nebepalaiko ryšio ir nebemyli. Tai visiškai beprasmiška. Žinoma, labai norisi tikėti, kad santykiai su partneriu visada bus romantiškai pakylėti. Tačiau išmintingas žmogus supranta, kad anksčiau ar vėliau romantiškas pakylėjimas baigsis.
[/quote:roptejgb]

Pradėkime nuo to, kad kiekvienas iš mūsų esame sutverti pagal Dievo atvaizdą ir panašumą. Vienas iš Dievo apibūdinimų yra meilė. Tai reiškia, jog kiekvieno iš mūsų prigimtyje yra įrašytas ir meilės ilgesys, ir galimybė jį malšinti, auginti savyje dievišką meilę.
Kitas dalykas <...> – tai tik kokie penki procentai žmonių sugeba mylėti ta dieviška, kantria ir niekad nesibaigiančia meile. Mylėti sutuoktinį ar vaiką, ar savo tėvus. Įdomu tai, jog dauguma iš šių penkių procentų yra pagyvenę žmonės.
Paradoksas – jauni žmonės kur kas aistringiau ir dažniau įsimyli, daugiau kalba apie savo jausmus, tačiau labai retai įsimylėjimas iš tiesų perauga į brandžią, gilią meilę. Labai svarbu suprasti, kad meilė nėra emocijų pliūpsnis, tai yra kelias <...>
Meilė paprastai prasideda nuo stipraus įsimylėjimo. Tačiau kaip mažas vaikas dar nėra visavertis žmogus, taip pat ir įsimylėjimas dar nėra tikra meilė. Ji turi užaugti, pereiti daug raidos etapų. Reikia daug kantrybės ir pastangų, kol kitas žmogus tikrai įauga į širdį, kol vietoj dviejų puselių atsiranda pilnatvė. Dar kartą noriu pabrėžti – kiekviena meilė yra kelias. Kol nemyliu, aš tesu tik pusiau žmogus ir į kitus žmones tesugebu žvelgti abstrakčiai. Rusų mąstytojas Ivanas Iljinas yra puikiai aprašęs jauno žmogaus išgyvenimus. Jis jaučiasi vienišas, ieško sau poros, vaikšto gatvėmis ir mato aplinkui vyrus bei moteris. Paskui jis įsimyli, susiranda merginą, kuri tampa jo žmona. Jis eina gatve ir mato aplinkui jau ne vyrus ar moteris, bet žmones...

Čia ne aš taip parašiau. Visą pokalbį apie meilę žr.:
http://www.bernardinai.lt/index.php?url ... es%2F94795

Nėr meilės! - štai jums ir atsakymas.

Mitas.

Psichoterapeutas Aleksandras Alekseičikas:
„Tikra meilė – kantrybės ir išminties reikalaujantis kelias“
Kalbant apie meilę – ištikimybė yra esminė sąvoka. Tai nėra vien tik formali ištikimybė, jog neturėsiu romanų su kita ar kitu. Ištikimybė – tai pamatinis įsipareigojimas. Filosofas egzistencialistas Gabrielis Marcelis rašė, „Sakyti žmogui – aš tave myliu – tai tas pat, kas sakyti – tu gyvensi amžinai“. Įsiklausykime, kaip tai rimta. Net jei kitas žmogus numirs, jis gyvens mylinčiame žmoguje. Žmogus, kurį myliu, neišvengiamai keičiasi, aš pats – keičiuosi, o ištikimybė yra tai, kas ne tik santykiams su tuo žmogumi, bet man apskritai suteikia atramą, pastovumą. Kartais kvailai galvojama, jog mano ištikimybė – tai savotiška duoklė kitam žmogui, kuri reikalinga tik jam. Ne, ištikimybė yra pirmiausia man reikalinga, kaip tai, kas augina mane patį. Ištikimybė yra tai, kas suteikia meilei stuburą.
Bernardinai.lt

visiskas briedas ta meile! isgalvotas dalykas ir tiek, nera jos ir nebus! visi kurie bent pabande mylet kalejimuose sedi!

Čėpucha ta meilė ne daugiau! Naivuolių manija - iliuzija.

Baikit juokus vyrai Aisku, kad yra meile... ka jus cia kalbat dabar...

"Meilė turi būti reikli.
Reikli ne ta grubia prasme, ne taip, kai mes tikrai dažnai iš kitų reikalaujame, ko patys nedarytume, kraudami kitiems naštas, kurių patys nesugebame ir nenorime nešti.
Ne, meilės reiklumas – tai pirmiausia įkvėpti mylimą žmogų, įtikinti jį, kad jis yra be galo reikšmingas ir vertingas, kad jame yra visa, kas reikia augti link didesnio žmoniškumo."
(Antonij Surožskij)

Meile - tai lyg daugybe veidu turintis zmogus, tik niekada nesuzinosi koki parodys tau