Psichologai - ar jais pasitikite?

Sunkumu iveikimai zmogu grudina...tad kaip ta darai jokio skirtumo...su ar be kazkieno pagalbos...

Būtent, negandos, nelaimės žmogų grūdina. Jei paskaičiuočiau, gyvenime turbūt turėjau 3 didesnes nelaimes. Ir tada, kai būna balansavimas ant praradimo slenksčio, aš sau pasakiau, kad jeigu išsikapstysiu, niekada neleisiu sau sugniužti dėl visokių niekų. Tada visai kitoje šviesoje viskas pradeda atrodyti. Aišku, paskui normaliame gyvenime būna, kad užsimiršti, pradedi gailėti savęs, dejuoti dėl kokių niekų, bet kažkuriuo momentu protas visada prisimena, ką tada sau pasakiau ir grąžina į vietą. Kartais lengviau pavyksta, kartais sunkiau. Bet stengtis reikia.

As manau, kad vienareiksmiskai - psichologo pagalba yra geriau uz bet kokia literatura. Jau vien todel, kad is bendravimo isplaukia problemos i isore, o ten jau jos savaime neuzsibuna. Ir siaip smogui daug geriau, kai jis su kuom nors bendrauja nei kai uzsisklendzia savyje ar literaturoje. Literatura, zinoma, labai geras dalykas, bet ji niekad neatstos to, ka gali duoti specialistas.

Manau, kad kiekvienas jaucia ar jam pavyks paciam susitvarkyti ar reikia specialistu pagalbos. As daug kartu pati kapanojausi, bet buvo momentas kai buvo per sunku paciai issikapstyti ir reikejo psichologo pagalbos. Problemu jie nesprendzia, jie tik padeda ir palaiko,pamoko kaip kovoti su negatyviom mintim, uzduoda klausimus, kuriuos gal bijai ar nesugalvotum sau uzduoti,bet kelia rasti turi pats. Tikrai labai svarbu ar pats gydytojas kaip zmogus patinka ar jauti su juo rysi.

Atsakant tiesiai šviesiai į temos klausimą galiu tepasakyti tiek - psichologais netikiu, psichiatrais - tikiu.