Kaip reaguojate į kritiką?

Kaip jaučiatės kritikuojami? Nekreipiate dėmesio? Įsižeidžiat ir puolat gintis? O gal priimat ją be didelių emocijų ir stengiatės pasimokyti iš pastabų jūsų atžvilgiu?

Svarbu kas kritikuoja, kaip ir kokiu klausimu: jeigu rimtas žmogus, rimtai ir matau, kad teisingai - negaliu nesutikti, įsidėmiu ir stengiuosi kitaip elgtis. Jeigu nesutampa nuomonės - veėlgi, nieko nepadarysi, tegu nežiūri jeigu jam nepatinka. Bet jeigu be pagrindo, nusišneka ar šiaip iš neturėjimo ką veikti - atsikertu arba iš viso nereaguoju. Gal klausk konkrečiau - apie kokią kritiką kokioje situacijoje kalbi?

Kritika niekam nėra maloni, bet ji sveika. Pati asmeniškai žiauriai nekenčiu kai mane kritikuoja, dažnai tada tiesiog imu atsišaudinėti net nemąstydama,ar tiesą sakau ar ne. Bet po to paprastai atvėstu ir, likusi viena, ramiai sau apsvarstau, įvertinu blaiviai galva. Tada jei visgi matau, kad kritika buvo pagrįsta, įssidedu sau į galvą bei stengiuosi keistis.

Aš reaguoju ugningai. Labai supykstu, užsiuntu, bet stengiuosi iškart nepulti gintis ar kažką aiškintis. Duodu sau kelias valandas, kad atvėstų emocijos, o tada jau galiu objektyviau vertinti situaciją ir nuspręsti, ar kritika buvo pagrįsta.

nekreipiu jokio demesio i apkalbas jai nori tegu kalba man dzin

Na jei atvirai, tai kritiką priimu labai skaudžiai... man asmeniškai geriau saldus melas nei karti tiesa. Gal vėliau kitaip mąstysiu...

Nervingai!

Tai priklauso nuo to kaip kritikuoja, teisingai ar ne ,va sunkoka kartais atskirt nes neteisinga kritika nervuoja ,tačiau nervuotis nėr ko nors tai įvyksta automatiškai,neteisingą kritiką reik atremt argumentais o iš teisingos pasimokyt galima Sunku pabūt mažesniu ,bet reikia kartais ar ne?

Tomasas, tu hermafroditas? Narys - vyras, bet rasai moteriska gimine Nepalaikyk uz kritika