Aš nesakau, kad minimumas yra daug, bet tai yra bent šioks toks pajamų šaltinis. Aš pradėjau nuo minimumo, su laiku, su patirtimi ir pasiekimais atėjo ir lauktas atlygis. Dabar aš galiu dirbti mėgstamą darbą, kuris teikia malonumą ir kartu yra hobis, bet tam reikia įdėti pastangų. Šiuo metu madingi greito praturtėjimo planai, tad nenuostabu, kad nesuvokiama jog pinigas turi būti uždirbamas – jis nenukrenta ir iš dangaus neteina, o jeigu ir taip – tai viskas kas ateina lengvai, lengvai ir išeina. Masė tokių pvz. kai žmonės išvažiuoja į tą patį užsienį padirba, nusiperka „šustra“ auto, o paskui važiuoja atgal, kaip aš sakau, uždirbti ant benzino. Mūsų sistema „kreiva“, aš šiuo atveju griežtas – 6 mėn. pašalpa, o paskui dirbk už tai kas siūloma (minimumą) arba sėdėk tuščiomis kišenėmis. Sakot "vergaut" 8 valandas, bet jas kažkur vis tiek praleidžiat, tai klausimas kas geriau ar prasivartyt ant sofos, ar „atvergaut“ ir gaut pajamas. Sugebėjau dirbti 8 valandas, mokytis ir dar vaikų namuose kartas nuo karto savanoriauti, sunku, bet geriau nei gyventi iš kažkieno sąskaitos. Todėl niekada manęs neįtikinsite, kad geriau sėdėti be darbo, nei šiuo tuo užsiimti, kad ir koks menkas atlygis būtų, nepamirškit ir to, kad atsiranda naujos pažintys, naujos galimybės sublizgėti ir uždirbti tiek, kiek norite. Aš į darbo patirties neturinčius žmones žiūriu labai nepatikliai ir tai dažniausiai pasitvirtina – arogantiški, įžeidūs, neišauklėjami, tingūs ir viskuo nepatenkinti, netaikau to studentams, jie visad turi noro tobulėti.
