Dėl tavęs

Aš nežinau, iš kur ta meilė,
Tokia beprotiškai tauri,
Iš kur tas jausmas pjauna širdį -
Nusiraminti negali.

Iš kur tu pats, iš kur ta laimė,
Kurią man atnešei šįryt.
Iš kur tos mielos rudos akys,
Iš kur, iš kur man pasakyk.

Aš tave myliu galbūt labiau,
Galbūt labiau nei tu mane myli.
Aukoju viską tau galbūt daugiau
Negu aukoji tu man.

Ir laukiu aš tavęs galbūt labiau,
Galbūt labiau nei tu manęs lauki.
Ir dėl tavęs bijau galbūt daugiau
Negu tu dėl manęs bijai.

Ateik, ateik, jei pasiilgai.
Ateik, ateik, aš juk tokia.
Juk dėl tavęs ir visą naktį
Aš prastovėsiu lietuje.

Negi visada vienas myli labiau? O kitas būna gražesnis ir labiau visų geidžiamas? Poroje vienas dominuoja, o kitas nusileidžia, vienas bijo prarasti, o kitas ne... Vienas ateina anksčiau, o kitas vėluoja....

Ne. Kas per apibendrinimai: visada, visi, visos, visur ir pan.?

Tai vadinama sutuoktinio ar draugo, ar meilužio užvaldymo grimasomis.

Tikroji meile myli, o ne svarsto, kas daugiau, kas labiau. Visaip buna. Kai kuriose situacijose vienas atrodo labiau myli ir stengiasi, o kitose - kitas.

Svetlkana, man atrodo labai klysti... jei lauksi tokios meilės, tai pasiruošk mirti viena vieniša. Realybė visiškai kitokia.

Mano manymu, poroje turi vyrauti pusiausvyra ... ir vienas ir kitas deda kažkokias pastangas, kuria bendrą ateitį ir mėgaujausi buvimu drauge.