SKAUSMAS.. neviltis !!!

O man atrodo, pakankamai nemandagu įsibrauti su tokia problemėle į autorės temą. Keista, bet aš čia pagarbos moteriai nematau...

Visas gerumas, kad nera nei monos nei meluzes, zodziu zuves joms amziams. Tuo ir dziaugiuosi.

O man atrodo, kad esu isgyvenęs labai panasia i autores situacija, zaizda dar atvira. Gal praejo laikas ir galiu su saviironija kalbeti. Patikėkit man tai ne problemele. Greičiau spaudimas, bandymas pakenkti, gal persekiojimas, matant mano sekme darbe, ar noras priristi prie nezinia kokiu santykiu, nes kandidate daznai pakurstoma is salies primetant menamas man teigiamas savybes. Gal is salies tai atrodo tragijuokinga, bet tai yra neisgalvoti faktai. Dovanokit nieko nenorejau izeisti.

Gal nuo to pradėti reikėjo?

Stengsiuosi rinktis adekvacias temas ir zodius. Dovanokit.

Mergyt, tau yra tik dvi iseitys. Pirma tai isimylet vel, o antros as deja nezinau...

Pragyvenau su žmogum 30 metų ir sužinojau , kad jis man buvo neištikimas.
Neištikimas , gal būt visą gyvenimą.
Kaip man būti ?
Širdis ir man plyšta iš skausmo pagalvojus , kad aš buvau apgaudinėjama.
Kad žmogus buvo pagarboje, kad buvo mylimas .
O jis to buvo nevertas, kad gražiausi mano metai prabėgo su tokiu pašlemėku.

Surask savyje jėgų. Paskaityk knygų , nepasiduok.
Aš praverkiau visus metus, bendravau su mano vyro meiluže,
bet jai buvo nusispjauti į viską.
SMS - pasimylėjom , perduodu tau.

Patarimai:
Nepainiok laimės ir daiktų.
Negalvok - „O jeigu būtų buvę kitaip...".
Parodyk iniciatyvą.
Viskas priklauso nuo tavo požiūrio.
Neužsidaryk savyje.
Palaikyk glaudų ryšį su artimaisiais.
Džiaukis tuo, ką turi.
Užsibrėžk aiškius tikslus.
Padėk kitiems.
Nekaltink savęs.

http://www.tonas.lt/

Oj Agniete* tikrai nuosirdziai uzjauciu.. bet gyvenimas tai tesiasi... as irgi suprantu kad nereikia ziureti atgal ar gyventi prisiminimais.. bet ta sirdis.. jis savo daro.. kai pagalvoju kiek vyrai aplamai vyrai iskaudina moteru... jie taip lengvai nubega pas kitas o tu sedek ir verk.. aisku ir moteru visokiu yra... bes as aplamai kalbu... kaip jausmu pasaulis gali sujaukti realu gyvena.. baisu.. as net kartais pagalvoju gal susieti.. nors tai jis mane isniekino.. gal jo maldauti buti kartu... bet.. isijungia protas ir sako ne negalima... vertink save... o sirdis verkia... nes mat realiai galvojant tai gal net buvo mano pirmoji tikra meiles... nuo kurios taip nudegiau.. kad kol vejas pus dar ilgai man ta zaizda skaudes... bijau net kitus prisileisti... nes buves daug kompleksu ivare...nezinau kaip per viska perlipti.. bet zinau kad reikia... bet kaip..

Taip, kompleksus įvaryti buvusieji moka. Ypač, kai jie tave palieka ir tada tu bandai smulkmeniškai svarstyti, kodėl tave paliko: gal buvau bloga, pikta, kaprizinga, gal perdaug atlaidi, gal nekaip atrodau...Toks knaisiojimasis duoda rezultatų -kažką visada randi, prisimeni skaudžias išsakytas replikas...
Tik mąstau - ar ne perdaug dėmesio ir garbės tokiems vyrams: jie sugadino gyvenimą, įvarė kompeksus ir dar apie juos nuolat galvoja buvusioji, nors jie linksmai smaginasi su kita?
Reikia pradėti gyventi nuo jo nepriklausantį gyvenimą ir stengtis nebesiknaisioti praeityje. Kažkaip vyrai tai moka daug geriau.

Kažkokiam kaime vyksta melžėjų kursai ten jom aiškina kiek karvės
vidutiniškai šieno suėda, kiek pieno duoda ir t.t
Viena melžėja ir klausia:
- O kas tas yra vidutiniškai?
Dėstytojas:
- Na čia yra kai žinom kiek karvės suėda šieno, ir žinom kiek iš vis yra
karvių, tada dalinam iš jų skaičiaus suėstą šieną ir žinom kiek vidutiniškai
viena karvė suėda šieno.
Melžėja:
- A, aišku, tai jei Maryte turi 2 meilužius, Irena vieną, o aš neturiu, tai
vidutiniškai ir aš kūrva!!!