Normalus vyrai baigia isnykti?

Netgi du Įlipus į autobusą susipažinti daugiau šansų, nei DP svetainėje.

Tai gal geriau važinėkis troleibusu, o ne čia laiką leisk rašinėdama kokia bloga ši svetainė ir kaip čia blogai.

Renkuosi savo nuožiūra kaip man leisti savo laiką, bebre25, ačiū už patarimus. Smagu,kad žmogus visada jaučiasi pakalbintas

prašom.

yra ir laisvu tik va situacija kad nera laiko taskytis merginos ieskoti ir taip toliau per interneta bendraut neidomu o vat per darbus kuriu susnys nera kada i pasimatymus vazinet

[quote:2vhzr9ib][b:2vhzr9ib][b][size=150:2vhzr9ib]Protingi zodziai ;] visokiu ir vyru ir moteru yra ;] vieniems meile tik juokas, kitiems meile verta daugiau nei gyvenimas [/size:2vhzr9ib] [/b:2vhzr9ib][/b][/quote:2vhzr9ib]
Tai taip ir sutarkim,kad kaip yra tokiu moteru,taip netruksta ir alfonsais vadinamu vyru O protingo zmogaus jokia moteris ar vyras i bankrota nenuvarys,nebent antru galu ims mastyt [/quote]

Tai kaip jie gali neišnykti, jeigu 7m. draugauji, dirbi, daliniesi... po kurio laiko ji visus gerus darbus užmiršta, o kikvienas naujas jos neišpildytas poreikis tampa nauju problemų šleifu... Ir kad turi savo nuomonę ir neleidi jai "užlipti ant galvos" - pasidarai blogas... Tada prasideda:

tu nebeįdomus (nes pažintas nuo plaukų galiukų iki pėdų...)
tu man mažai dėmesio skiri (o kada jo pakako? priekaištas tikantis bet kuriuo atveju...)
su tavim nematau ateities (nes be paskolos ar gali nusipirkti būstą...)
tu mažai uždirbi (o pas ką dabar pinigai suplaukia...)
tu su draugais geri (jei žvejyboj ant šilumos padarai...)
tu neklausai mano nuomonės (tos kuri nekompetetinga tam tikrais atvejais...)
tavo giminė toikia, anokia (čia jau kaip kam...)

O kada, pasiligoji nuo "gero gyvenimo" ir nesibaigiančių problemų, tuomet ji tau atsuka nugarą ir susirinkusi tavo dovanas taria "atia mielasis" - pats kaltas...
Ir tuomet, normalus vyrukas tampa nebenormaliu su pašlijusia sveikata ir sujaukta dūšia. Vat kaip būna...

Visi turim savo patirtį. Daugybė moterų pasakytų apie savo vyrus: 10,15,20 metų atidaviau, visus įgeidžius tenkinau, vaikus auginau, nepriekaištavau dėl egoistiškumo, pykčio priepuolių,drybsojimo prie televizoriaus, nes jis mat pavargęs, kai pati grįžusi iš darbo antrą pilną pamainą namie atpildavau, nes namuose reikia susitvarkyti, vaikus sužiūrėti, valgyti pagaminti ir viską padarai tik tada, kai jau į lovą tik begali įgriūti.
Bet buvo kaip buvo, keliamės ir kiek mums metų bebūtų bandom vėl kažkaip gyventi.
Juk kas mūsų nesulaužo - užgrūdina.
Pasakykim sau, kad tiesiog buvom sutikę gyvenime tuos žmones, su kuriais negalėjom gyventi, tiesiog buvom pernelyg skirtingi. Palinkėkim savo buvusiems susikurti gerą gyvenimą ir bandykim tikėti, kad ir mes dar sutiksim tuos, kurie mums bus skirti.
Gal ir nebebus, bet tada neliekim pykčio ant kitų ir sukaupę paskutines jėgas tikėkim, kad kartais gyvenimas nusišypso, kai to visai nebesitiki.Tik reikia išlaikyti tikėjimą, kad gerų žmonių būna, tiek vyrų, tiek moterų. O jei tokių nebesutiksim, dar nereiškia, kad jų visai nėra.
Sėkmės visiems

Kaikada, auksiniai ir taikingi tavo zodziai, tokiu labai reikia visiems:) Aciu Tau!

Pritariu.