Apie išvaizdą tai štai ką galiu papasakot. Susipažinau su žmona prieš kokius 13 metų internetu, kai dar nuotraukų nieks į kairę ir dešinę nesiuntinėjo, nes net skaitmeninių aparatų nebuvo. Bet buvo IRC, chatai tokie..na tai užsimezgė pokalbis nuo nieko, paskui žiūriu - gi protinga, ne tokia, kaip kitos..tiesiog jau susirašinėjant kažkas suvirpėjo. Na tai pasirašinėjom kelias savaites chate ir laiškais, po to aš jai paskambinau - ji mat kitam mieste gyveno, pradėjom telefonu po kelias valandas kalbėtis...ir užkabino ji mane..savo intelektu, maloniu, net šiek tiek seksualiu balsu. Dar kelias savaites taip pabendravom - tai raštu, tai telefonu. O tada kažkada susitikom - tai realiai nei aš jai patikau (kaip sako -baisiai buvau apsirengęs), nei ji buvo mano svajonių gražuolė, ir tas balsas ne toks jau super, žodžiu šiaip niekad nebūtume gyvenime į vienas kitą dėmesio atkreipę. Bet kadangi emociškai mes jau buvom gan artimi, taigi bendravom ta vakarą..kuris išsitęsė iki visos nakties pokalbių apie viską ..iki savaitgalio..ir mes iki šiol kartu. Kartais, kai susipykstam, pažiūriu aš į ją, ir galvoju - kokia visgi ji ne gražuolė (tik jokiu būdu nepasakau . Bet kai santykiai geri ir užplūsta meilė, ji kažkaip taip išgražėja, kad aš neatsistebiu, kokia ji graži. Taigi - subjektyvu viskas.
O kol realybėj, ne internete, pažindindavausi pagal išvaizdą, su gražiomis- nei su viena nieko nesigavo, nebuvo jokios chemijos išskyrus seksualinį patrauklumą. O aš išvaizdai labai išrankus..taigi būčiau vienas iki šiol, jeigu ne...
Taigi reziumuoju - pažindinimasis neakivaizdžiai ir be nuotraukų turi LABAI didelį privalumą - nevertini išvaizdos. Nes ta išvaizda tai juk toks kintamas dalykas - ypač merginų - taigi nuo drabužių, plaukų spalvos, ilgio, formos, makiažo tiek daug priklauso, kad ta išvaizda gali kasdien vis kitokia būti. Juk ir vyrukai kai nori patikti - pasitempia, ima labiau prisižiūrėti, geriau rengtis ir t.t.
O su tom nuotraukom - visi taip skuba tas baisias su muilinėmis, telefonais beigi internetinėmis kameromis padarytas nuotraukas į portalus dėti, kad nesistebiu, kai niekas neparašo.
Taigi - manau, kad nuotraukos, o ypač neprofesionalios, tik gadina reikalą - kadangi profas ir nelabai patraukliame žmoguje suras ir išryškins tas vietas, kurias reikia. Taigi nepagailėkit to 50-100 litų ir nueikit pas profą, jei jau labai norit normalios nuotraukos.
Pvz. pas Audrių Zavadskį - kainos tikrai tokios, nors profesionalas su 40 metų stažu ir begale apdovanojimų.
O antras dalykas - bendravimas raštu tinka tik pačioje pradžioje. Juk e-maile nei tu emocijas normaliai parodysi, nei tavo pašnekovas, ir galit labai nusivažiuot, neteisingai vienas kitą supratę - juk rašytojais gimė tik vienetai, o ir juos interpretuoti galima 100 įvairių būdų. Taigi, jei kažkas mezgasi, reiktų pereiti prie telefono ar skype balsu...nes iš bendravimo balsu jau galima labai daug apie kitą žmogų sužinoti...ir temperamentą, ir iškalbą, ir apskritai - jei jau telefonu nėra apie ką kalbėti, tai ir susitikus akis į akį nebus
Žodžiu, kaip kažkur skaičiau - jei žmogus iš virtualaus bendravimo nenori pereiti į kažkiek realesnį - pokalbį telefonu, pasimatymą - tai nereikia su juo ir gaišti laiko. Gal jam laiškus koks draugas rašytojas parašo..ar kalinys
Štai toks mano išsamus "manualas", kaip susirasti antrąją pusę. (c) 2010
