Apie turtingus vyrus

Žinokit, tos ypatingos damos su superiniais reikalavimais mums purto širdį it baisūs traukuliai, kad net gyvenimo skonį prarandame. Tampame cinikais, agresyviais, vulgariais impotentais. Moterų mums, vyrams, sukeliamas skausmas ir garbės nuplėšimas nepataisomai paveikia širdį. „Sudaužytos širdies“ sindromas mokslui yra puikiai žinomas. Daugelis atstumtųjų vyrų suserga ir pradeda manyti, kad iš nevilties mirsiantys. Medikai patvirtina, kad tokių vyrų potencija ir širdis tikrai gali palūžti, esant tokiai dabartinei bedarbystei, nevilčiai ir aukštiems moterų reikalavimams, spaudimui, jų aukštam intelektui. Vienintelis išsigelbėjimas – sprukti iš Lietuvos kuo toliau nuo lietuvaičių keliamų medžiaginių reikalavimų. Pabėgę, sakykim, į Vokietiją pajuntame, kad ten moterys dar labiau neprieinamos ir su prasčiokais nelinkusios apskritai apie nieką kalbėt ir bendraut, jei esi tuščiaviduris liberalas – viską žinantys ir išmanantys, kol mama babkių duoda. Tie nepatogumai mums sukelia širdies veiklos sutrikimus, kurie pasireiškia panašiais simptomais kaip širdies infarktas, pvz., skausmais krūtinės ląstoje, sėklidėse, dusuliu, mirties troškimu. Žodžiu, mums dabar ne pyragai – tas tiesa. Aš myliu ir gerbiu moteris, be jų gyvenimas neįsivaizduojamas, bet negalima nepastebėti ir nesusirūpinti dabartine apgailėtina mūsų, vyrų, būkle, nes nori gi, kad Lietuva išliktų ir po savo liūdno ir nykaus Dvidešimtmečio, o nuojautos prastos ir kažkas duria pašonėn, kad gali kartotis 1939 - 1940 metai ir mūsų naikinimas, jei nespėsi pasprukti, jei geopolitika netaps mums palanki.

Aš dar nuo vaikystės prisimenu tokią kažkada mamos man mestą dainušką, kaip įspėjantį patarimą, kad saugokis vaikeli nekurių labai gražių mergelių. Tai buvo Marilyn Monroe dainuška "Deimantai - geriausi mergaičių draugai". Ji buvo apsupta turčių ir prezidentų, bet jautė baisią vienatvę, baisią tuštumą, tuštybių tuštybę ir tų pačių turčių panieką, neapykantą tokioms blogoms mergaitėms kaip ji, kad jai vargšelei teko nusižudyti narkotikų pagalba. Ją privertė tai pasidaryti turčiai ir šeichai, mafija ir prezidentai. O juk buvo pasaulio kino žvaigždžių, sekso simbolis ir pop subkultūros ikona, viešas vyrų orgazmas, kurią buvo apsėdęs aukso godulys ir spindesys - apsėdusi deimančiukų manija. Ji buvo mano mėgstamo prezidento Džono F. Kenedžio kurtizanė. Kartą ji visus pritrenkė jo gimtadienio šventėje, kuri buvo transliuojama per televiziją, sudainavusi „su gimimo diena, ponas prezidente“ ir "einam pasikrušti". Ir čia, DP, atrodo, kad vieni milijonieriai susirinkę, tik toks činčikas Leliukas tai kompanijai netinka, nes ne prie babkių. Na neturi jis tiek, kiek reikia, todėl ir jo temos "Pasaulinė finansų ir ekonomikos krizė" nieks nepadeda jam gvildenti ir plėtoti, nedomina, nes turtingiems ir milijonieriams bei deimančiukų turėtojoms tai nerūpi, o ubagėliams ir mamyčių numylėtinimas trūksta proto ir supratingumo - sąmoningumo.

Borgia, tu cinikas?

Ai, mes jau apsipratome su jo cinizmu. Jis kitoks jau būt negali - toks ir mirs.

O me Borgijos postus is viso neskaite praleidziam.

Lelis Borgia protingas zmogus. Visada idomu paskaityti jo mintis. Niekada nepilsto is tuscio i kiaura. Kalba svariai, argumentuotai ir pagristai. Pagarba.

Nedaug cia tokiu, kurie tokiu pilstymu galetu lygintis

Butent. Tik jam visvien niekas neprilygs. Kaip ir tavo uzsleptai ironijai.

Lelis Borgia įdomus, originalus ir jo pasisakymai turi racionalumo grūdą. O kad jie ne visiems suprantami - tai jau ne jo bėda .

Lietuvoje nemažiau kitokio ryškumo žvaigždelių, tik susietų ne su prezidentais ar arabų šeichais, o su Lietuvos moterų išsvajotu Centro Komitetu, panašiu į dabartinį uždarąjį Rotary klubą, kur sninga deimantais ir vyrais iš CK, nors vežimu vežk. Vieną iš tokių moterų būtų galima priminti Ilgojo premjero, vadinamo didžiuoju svetimo turto „prichvatizatoriumi“, dailiąją, gražiąją, žaviąją ir intelektualiąją žmoną Birutę, kuri, kaip ir Marilyn Monroe, buvo priversta nusižudyti, nes nesugebėjo suvaldyti savo pavydo ir begalinės aistros deimantams - begaliniam turtui. Leninas irgi mėgdavo sakyti, kad "nam etogo malo". Taigi ir čia, Lietuvoje, deimantai, deimančiukai – geriausi lietuvaičių draugai. Birutė išties buvo be galo žavi moteris, bet nelaiminga, nes vyras tebuvo tik turtingas stuobrys, diplomuotas kolchoznikas ir CK laimės kūdikis, nepasižymįs dvasios turtais ir inteligencija – tik ūgiu ir pažintimis. O Birutei be deimantų deimančiukų reikėjo ir dvasinių dalykų, reikėjo tikrų meno vertybių, meilės ir sielos grožio, sielos gelmės - vandenyno. Jai tiko gintaras, šiltas gintaras, o ne šaltas deimantas. O iš prasčioko, kad ir kokius jis mokslus bebaigtų, kad ir kokią milžinišką galią beįgytų, dvasingu eruditu ir kūrėju netaps. Mužikiškos prigimties net rūmuose taip lengvai nepaslėpsi, jei nesi Gamtos grynuolis, nesi tas tikrasis deimančiukas. Tokio žmogaus prigimtis visada links link bufeto. Tik prie bufeto suras savo laimę ir meilę. Virtuvė – geras valgis jiems svarbiausias, o ne menas ir tikras deimantas – žmogaus siela, jo asmenybė, jo laisvė ir kūryba – deimanto šlifavimas. Liaudies išmintis sako, kad deimantas grąžina jaunystę, žadina kūrybiškumą, bet nešvariu keliu patekęs žmogų pražudo – neša nelaimes. Todėl deimanto nevertos mergaitės turėtų gerai pagalvoti, kad gal neverta siekti savo gyvenimo kokybę, savo jaunystę, savo jauną, dailų kūną matuoti karatais, kad gal briliantinis gyvenimas ne joms? Kad gal geriau būtų palikti šituos mineralus ramybėje ir jų neliesti, nes deimantas atstumia šilumą, ypač silpno žmogaus šilumą ir savo pėdsakų jame nepaliksi – jo neįbrėši, o jis tave gali lengvai pražudyti – subraižyti ne tik sielą, bet ir kūną sužaloti, priversti nusižudyti.