Mamyčių sūneliai

ir tuo ir tuo atveju blogai:D...turiu pazystama tokia pora...santykiai stovi vietoje,kol mamyte pagaliau nesupras,kad sunus suaugo ir pats gali kurti savo ateiti,arba pats vaikinukas nesupras,kad gali but ir savarankiskas vyriskis...:)

Sutinku su šia nuomone. Seniau buvau kategoriška tokiu klausimu, dabar žiūriu kitaip. Pagalvoju, jei mano sūnus jau suaugęs gyventų pas mane, vistiek jis rūpėtų, nesvarbu, kiek jam metų būtų. Aišku, kiekvienoj situacijoj yra nesveiko požiūrio.

O kokio amžiaus ta pora?

Tokie vyrai laimingas gali padaryti tik motiniškas moteris, kuriems patinka vyrus apšokinėti, valgyt padaryti, triusikus nupirkti :) Kitos moterys tiesiog jausis nelaimingos, nes joms teks visa buities našta ir šiaip turės vienos priiminėti svarbiausius gyvenimo sprendimus.

siūlau pasisaugoti mamyčių sūnelių, o jų gana daug, kai motina žiūri į suaugusį 40metį sūnų, kaip į savo nuosavybę, jai patogu, kad padeda butą išlaikyti ir buityje padeda, nes ji jau našlė.Čia pasekmės, kai vyrai ieško jaunesnių, o miršta anksčiau ir lieka daug našlių moterėlių:)

Nezinau, kaip bus veliau, bet dabat manau, kad suaugusiems vaikams pasiulysiu gyventi atskirai.

Visų pirma nelabai suprantu tokias mamas,kurios nepaleidžia savo sūnelio nuo sijno net jei jam ir barzda jau žilti pradėjo:)....mano sūnui greit bus 21 ir jis gyvena atskirai,turi draugę....dažnai susimatom,padedam vienas kitam....bet viskam yra ribos,nes kaip tokie vyrai rūpinsis savo šeima,kai mamytės nebebus?Mano artimieji tokio mano požiūrio nesupranta,giminaičiai tuo piktinasi,bet aš pasielgiau(kaip man atrodo)tinkamai...o ir daug daugiau laiko galiu skirti sau,savo pomėgiams,darbui,poilsiui.Perdėtas rūpestis suaugusiu sūnumi labai kenkia pirmiausia jam.

zinoma galima teigti, kad 21mete dar pritrukusi gyvenimo patirties, bet kartais amzius neatspindi zmogaus mastymo:) tiesiog savoka „mamytes sunelis“ gali buti naudojama ir kita prasme. Pati puikiai savo gimineje matau pavyzdzius, kai tiesiog yra parankiai siekiam to „sunelio“. Tai sudaro ispudi rupestingo, labai mylincio vaikus, visad glebejancio namu ruosoj vyro ivaizdi. Ir tikrai - mano kartkartais pamatomas realus pavyzdys - vaikai vyro nuvezami visad i mokyka, jis priziuri ar paruosia pamokas jie, paruosia pietus, oranizuoja seimos isvykas, tvarko namus, nu tikraja tu zodziu prasme rupinasi seima, o zmonele kaip seimos galva - tik i renginius reguliuoja, pirkinejasi... ir savo mergaitems kala- rinkites tik sunelius.. na kiekvienam savo:) Bet as taip neisgyvenciau, na ta prasme labai miela, kad vyras padaro pietus, bet as kaip zmona jausciua truputi savo pareigas.. Na ne man kritikuoti, bet norejau pazvelgti i kita esancia puse „suneliu“ salia tu, kurie taip ir neigauna tu ziniu gyvendami salia mamos:)

as turejau drauga, pries savaite mane paliko ir isejo gyventi pas savo mama, as jo nesuprantu, trejus metus pragyvenom kartu o jis eme ir isejo, nes jam motina pinigu pasiule, jis parsidave, galima taip sakyti

na as tai ppat su mama gyvenu... nes taip pigiau, be to vienai mamai visam name irgi gyvenimas ne koks....
Aisku erzina tie skambuciai, bet ka padarysi, telefono garsa isjungi ir viskas ok
paciam blogiausia jog laisves truksta.... Pats koks grizti toks, bet namo jau nieko neparsivesi... Buvo viena kart atvejas kad priskabinau draugike kuri paryciais namo eit nenorejo Ka darysi, sakiau - nesuprato, patampiau po miesta kol susalo...