svetlana: Jaučiau potraukį konkrečiai merginai, kai buvau paauglė, ir tai yra normalu. Vėliau tik vyrams. Kai po daugelio metų nusivyliau (labai stipriai) sutuoktiniu, pradėjau ieškoti "sielos draugės". Kai pasirodė, kad ją radau, buvo ir potraukis. Prie viso to turėdama kitas drauges, joms jokio potraukio nejaučiau. Viskas praėjo, kai psichologė padėjo atskleisti tos traukos priežastį. Dabar viskas gerai, ir net nusivylusi savo vyru nepulčiau geisti moterų. Gal tai Medutis vadina biseksualumu? Kai gyvenime pasitaiko kritinių situacijų ir pradedi ne ta kryptim mąstyti? Bet tai nėra natūralu bent jau mano prigimčiai. Viską lėmė nusivylimas vyrais ir švelnumo bei supratimo poreikis, juk moterys daug labiau atjaučia ir būna empatiškesnės už vyrus.
Galbūt pavadinčiau tai bi-smalsumu, yra toks terminas. Nusivylei vyru, ar vyriška gimine, bet juk tai patiria kone kiekviena moteris. Ir loginio ryšio tarp tavo nusivylimo bei potraukio moteriai nėra. Juo labiau psichologinio sutrikimo. Greičiausiai psichologas tik padėjo susiprasti savyje, kažką paburti apie tarpusavio santykius su vyru ir logiškai paaiškinti tau šitą nukrypimą.