Meilužė įsikibusi į vyrą.

ZINOMA IR KUO SMARKIAU VYRUI GYVENIMA UZNUODIJO, KAD NABAGAS KITA SUSIRADO. DABAR DAR IR MEILUZEI GYVENT NEDUODA

Lengva ir paprasta mylėti kai viskas gerai. O kai taip nėra jau nebemylime?! - duodam į snukį, bėgam pas meilužes, kaltinam vyrus, aplinkybes, ekonominę situaciją ir t.t. ir t.t. ? Vaikiška.
Žmonės, užduokite sau klausimą, kas yra Meilė? Meilė nėra tik "gražus" jausmas, aistra, susižavėjimas, įsimylėjimas. Tokia tariama meilė labai greitai užsibaigia, pritrūksta degimo, nes kaip žinia jausmai visi turi pradžią ir pabaigą ... banguoja...
Meilė tai tai pat ir atsakomybė, įsipareigojimas, dalinimasis viskuo, tame tarpe ir sunkumais. Mano suvokimu tikra Meilė niekuomet nesibaigia. Jei sugebėtume TAIP mylėti nebūtų nesusikalbėjimų porose, išdavysčių ir skyrybų. Išmokti taip mylėti galėtų būti gyvenimo tikslas - kelionė visiems (ir man žinoma ).

Lengva vertinti kai tame neesi.
Kelionei i Edena po viena netinka. Neteisk ir nebusi teisiama. Priimk su visais trukumais. Atleisk. Ar ne taip kitus tepliojot?!

Man kaip ne sios zemes gyventojui paaiskinkit. Kaip cia taip 2010 09 29 pavogta Meile! Lyg tol ji buvo?!
Praejo penki metai. Prisiminiau, kad turiu vyra?!
Mano galvoje netelpa.

Meilė. Ji yra vienokia , kaip pragyveni 5 metus, kitokia
kaip pragyveni 10 metų , dar kitokia , kai pragyveni 20- 30 ir daugiau.
Yra pagarba žmogui, nugyventam gyvenimui KARTU.
Bet... žinote, gražus sotus gyvenimas pabosta ir .......
Daugelis aiškina, kad neištikimybė yra paveldima ir užkoduota kai kurių žmonių genuose.
Ir čia niekas , nieko nepakeis ............
Nenorėčiau veltis į įvairias peripetijas.
Patikėkit santykiai buvo normalūs, kaip ir visose šeimose, bet....
Skaudu , kai sužinai , kad -meilužė įsitvėtusi jau 5 metus.

Meilužė - VAGILĖ.

Ot noreciau buti ta VAGILE ir is tokios kaip tu pavogti

Labas rytas.
[url:26b4srdb]http://gyvenimas.delfi.lt/love/article.php?id=37034587[/url:26b4srdb]

PS maciau dar kazkur tema "Laimingos seimos paslaptys" voliojasi

[quote="Saulė sauluze"]
Yra pagarba žmogui, nugyventam gyvenimui KARTU.
Bet... žinote, gražus sotus gyvenimas pabosta ir .......

Skaudu , kai sužinai , kad -meilužė įsitvėtusi jau 5 metus.
/quote]

Pas Jus pagarbos savo žmogui nė su žiburiu nerasta. O gal čia tik man taip atrodo?
O ir žmogus ne vien sotumu gyvas....
Ir kad gyvenimas buvo gražus, spėju, tik Jums taip atrodė.
Reikia būti aklai ir kurčiai, kad ,,gražiam, sočiam'' gyvenime nematyti, nejausti, kad tavo žmogus jau kitur.
Ir ko Jūs ant tos moters taip??? Gal ji galvojo - va, anai tiek metų nerūpi, nepastebi, nereikia, tai nors mums gerai bus?:)
Aš neteisinu tos moters, bet visada vertėtų pažiūrėti ir iš kitos pusės.

Na bet ir pagalvok- daugybę metų buvo viskas puiku, kol nepasirodė vagilė... O jei kur nors labai viešoje vietoje, kokiam nors troleibuse palikt 200 Lt ant sėdynės ir palaukus kol tas apvažiuos maršrutą ar tris vėl įlipt ir paieškot? Tikriausiai užpultų baisiausi vagys ir tektų jaustis nuo jų nukentėjus, vakare tų litų neberadus...

Kad ir ką Jums žmonės bando pasakyti, jūs įsikibusi savo "tiesų" ir matymo, kurį pavadinčiau nematymu. Šioje jūsų aprašytoje situacijoje įžvelgiu kaip Jums duotą šansą: sustoti, pamąstyti, kai ką išmokti, suprasti ir keisti save ir požiūrį. Taip, tai nėra lengva, tai ilgas darbas - saves atradimo ir pažinimo link. Kaltinimai niekur neveda tik dar labiau uždaro savyje pyktį, kuris veda į neviltį ir saves naikinimą. Sėkmės.