Biologinis laikrodis?

Esu 33 metų moteris. nelabai išvaizdi, nelbai protinga, daug dirbu, bet karjeros nepadariau, santaupų nesukaupiau, o ir tai, ko buvo nedaug ą nedaug krizė pavertė į nieką, draugų ir pažįstamų ratas irgi nėra platus, draugavau su keltu vaikinu,tačiau su nė vienų santykiai nepajudėjo šeimos link.
Kita vertus - norisi artimo žmogaus, bet nesijaučiu neįgalia ir būdama viena. Vis tikėjausi, kad atsiras, išaugs santykiai.
O dabar susimasčiau - o kodėl aš nmoriu turėti vyrą, be noruturėti vaiką - nedegu? Ar aš nenormali? Gal tas noras ir niekada neateis? O gal ateis, kai bus jau 40, bet nei vyro, nei kapitalo sukaupusi neturėsiu?
Kaip manote - nenoriu kada metas vaikus gimdyti? Iki kokio amžiaus vis dar galima tapti vieniša mama?
O tapus vieniša, balzakiško amžiaus mama, ar vis dar įmanoma susirasti sutuoktinį, partnerį, gyvenimo draugą? Ar tuo partneriu visam gyvenimui tampa vaikas?

Įdomus padaras - žmogus.
Jo "noriu" gali reikšti ir kūno poreikį, ir nebūtiną įnorį, ir sąžinės balsą.
Tai va, kokie čia norai? Ar jie valdomi?
Maža ko mes panorime nuo gimimo iki mirties, daugybė dalykų taip ir lieka neišpildyta, ir vis tiek gyvenam, ir net daugmaž laimingai.
Metus skaičiuoja protas. Artėja vaisingumo pabaiga, ir godu pasidaro (prote), kad kažko neišnaudojai, o galėjai? Kaip ir bet koks kitas godumas: griebk ką gali, nes ateityje galbūt (tik galbūt!) imsi gailėtis, kad nepasinaudojai proga.

Vaiką gimdyti turbūt sveika moters kūnui - organai atlieka jiems skirtą vaidmenį. Bet vaiką dar reikia ir užauginti - daugelio metų vargas, nemiegotos naktys, patarnavimai, pergyvenimai dėl visokių jo kvailysčių ir pan.

Man atrodo, negali žmogus peršokti savo dabartinio kvailumo. Dabar nereikia, tai ir nereikia - tai tikra. Po dešimtmečio atrodys kitaip, bet tada ir būsi ne šiandieninė, o jau kita. Ateities masteliu dabarties nepamatuosi, netinka.
Tikrai nežinom, dėl ko graušimės ateity - greičiausiai visai ne dėl tų dalykų, apie kuriuos spėliojame šiandien.

Aš irgi vaikų neturiu. Ir neturėsiu iš savo kūno ir kraujo. Bet sąžinėj vis nesiliauja noras palankiai susiklosčius aplinkybėms padėt užaugti kokiam nors tėvų pamestam vaikui. "Biologinis laikrodis" (manau, kad tokio nėra) niekuo dėtas.

as vis juokiuosi ,kad jei galėčiau, paskųsčiau Dievą moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolierei Burneikienei, kad jis įtaisė moterims sus... biologinį laikrodį, verčiantį gimdyti geriausiai iki 30:) o jei rimtai, tai tik suejus 30meciui pradejau siek tiek girdeti ta stuksenima. bet matai, cia matyt kiekvienam individualiai. tarkim man niekada nesinorejo vaiko del pacios minties, kad noriu vaiko. mintis apie vaika kildavo, kai bendraudavau su vyru, tuomet ir klausdavau saves - ar noriu sio vyro vaiko, ar jauciuoi saugi? taip jau sutapo, kad su 30m. toki vyra sutikau, kai i mano kylancius klausimus noriu atsakyti taip, ir labai noriu leliuko. bet,kaip sako mano drauges - kvaisa, tu, taip ir pasireiskia biologinis laikrodis - jau atlaidziau ziuri i potencialu vaiku teva, nes tiksi taksi... tai ka as zinau. Daug tiesos yra Daineles zodziuose, verta pamastyti

VAIKUTIS turi gimti iš meilės ir mylimas bei laukiamas abiejų tėvų... manau šituo sakiniu galima daug kas ir pasakyta...

Ir dar labai tikiu likimu, nors pasiskaičius šiuolaikinių straipsnių ir pan, susidaro įspūdis , kad reikia elgtis priešingai t.y. irtis per gyvenima kiek tik turi jėgų.. Asmeniškai man atrodo, kad kas tau lemta, ta ir turėsi..

[quote="svečias"]VAIKUTIS turi gimti iš meilės ir mylimas bei laukiamas abiejų tėvų... manau šituo sakiniu galima daug kas ir pasakyta...
quote]

Jei visi zmones laikytusi tokio poziurio, zmonija jau butu senai isnykusi. Idealai idealams, bet realybeje tie mylintys ir laukiantys gana maza procenta visu vaiku tepagimdo.

as suprantu ka sakai, kiekviena zodi..

na grynai vyriškas požiūris... padariau vaika ir dzin kaip jis auga, man gerai, aš juk vyras... padauginau žmonijos skaičių ir tiek

Grynai piktos bobos požiūris"visi vyrai kiaulės, o viskas gyvenime turi vykti pagal mano susikurtas taisykles"

[/quote:1es88p12]
Tikrai pritariu Barmalejui
kaip čia tą meilę patikrinsi, kad jos nei apibrėžt neišeina...

visa laimė, kad anksčiau (Europoj gal iki XVIII a.) nesuprato, iš kur vaikai užsimezga, paskui suprato, bet dar nemokėjo jų nužudyti mamos pilve, tai dar ir mes spėjome gimti,
o ateity .....Europos teritorijoj gyvens irgi tie, kurie nežino arba nežudo

Jeigu tikrai nori vaikucio, reiketu gimdyti. Ir tada stengtis, kad motinos meiles jam pakaktu.