Aš neturiu draugių

Aš nedirbu, vaikus auginu.

Bet manęs tokia situacija netenkina. Nenoriu būti vienišė. O su kitom moterim tiesiog neišeina susibendrauti. Nežinau, ką pasakyti, pasimetu, bijau rodyti iniciatyvą, kad nepasirodyčiau įkyri.

Manau, galėtum rasti draugių - mamų su mažais vaikais - tose vietose, kur jos lankosi, geriausia reguliariai, kokiose nors grupėse(baseine, vaikų būreliuose), parke, vaikų aikštelėse ar pan. Būk atvira aplinkai, dėmesinga, stebėk kitus žmones, daugiau šypsokis, bandyk pati užkalbinti ar būti paslaugi. Būk susitelkusi ne į save, o stebėk aplinką ir būk kuo palankiausiai nusiteikusi jos atžvilgiu. Kai jau su kuo nors susipažinsi, stenkis būti dėmesinga klausytoja - daugeliui labai reikia išsipasakoti. O paskui pasiūlyk kokios nors bendros veiklos, dalinkitės patirtim, kad ir valgių gaminimo, vaikų auginimo. Tik tiek, kad gali pamatyti, kad žmonių tau daug nereikia, kad tu įpratus būti viena ar tarp savųjų. Šis jausmas tau galėjo kilti dėl to, kad dabar esi užsidariusi namuose. Išėjus į darbą problema gali praeiti. Jos raktas - draugiškumas.

Pažįstami jausmai. taip norisi pabendraut ir nėra su kuo kol vaikai maži esi labai nuo jų priklausomas deriniesi prie jų gyvenimo ritmo. Būtų idealų kad kartkartėks pvz. koki karta per savaite kas nors, kad ir vyras išleistu į kokius užsiėmimus. Kai bendraminčių kompanijoj būsi tai ir susibendrauti bus lengviau. Be to gal per daug sureikšminam mes tas draugystes. Gal per daug idealistiškai apie tai mastom. Manau vienintėlis geriausias draugas turėtų būti nuosavas vyras. Niekas kitas tiek prie taves neiderins ir tu taip nesielgsi. O žmonių aplink pilna. Ypač mamyčių su vaikais nežinančių kaip save išreikšt, tik reikia būt šiek tiek drasesniai ir tiek. Užsiimk kokia joga ar meditacija, saviitaiga. Padidins pasitikėjimą savimi.

patarčiau tau kad su manim pasirašinėt o tada pasakysiu

neturiu draugiu ir as..ir tai jau pradeda ganetinai slegti...turejau visada viena gera drauge..bet isvaziavau i uzsieni ir atitolom...nesu nei kompleksuota nei nemokanti bendrauti, bet nemoku prisileisti zmoniu arciau...nzn net kaip tai daryti...

Suprantu.. atrodo ir aš panašioj situacijoj esu..

WOW kokia keista problema!
Niu tai vienas dalykas labai jau keista kad tamsta nedirbate. Darbas tai budas bendrauti! Darbas tai pajamos kurias jus galesite drasiai leisti pramogoms su savo draugemis! Darbas tai vieta kur Jus net nenoredama busite priversta bendrauti, o is to iseis ir draugyste.

yra daug geru forumu kuriuose galima susirasti daug draugu. Jei pasitaiko gera kompanija, tai te rengiamos sventes, i men karta eini pula, boulinga, pazaisti. Vasara i gamta isvykos. Siai dienai stengiuosi pats visur iniciatyva rodyti ir viskas kuo puikiausiai iseina. Reikia tik truputi ryzto.
As pats anksciau buvau kuklus .

Na, kad moteris su naujagimiu sėdi namie - nieko keista.

Aš irgi norėjau patarti pradėti bendrauti interneto forumuose. Ne, ne šiame Ir forumo dalyviai, jei užsimezga bendravimas patys ir organizuojasi susitikimus.

Stirna, o kokie tavo pomėgiai? Daug kas davė įvairiausių patarimų - nueiti į sporto klubą, į kalbos kursus, į suaugusiųjų būrelį, apsilankykite viešoje paskaitoje - visa tai naujos pažintys.

Nežinau kokia jūsų situacija, gal gyvenate kaime, kur sunkiau pasiekti įvairius "būrelius", gal gyvenate skurdžiai ir jums tai neįkandama. Tačiau ir šiuo atveju - daug kur yra įvairios bendruomenės, visuomeninės organizacijos, klubai, pagaliau jei situacija sudėtinga - moterų paramos centrai.

O psichologas.. Ką jis pasakys? Paklaus kodėl jūs manote, kad reikia turėti draugių, jei jums visiškai neblogai sekasi ir be jų

Nežinau, tema jau senai paskelbta ir norėtųsi sužinoti kaip Stirna jaučiasi dabar, ar kas nors pasikeitė.