ina, sicia tu jau klysti. Manes tete niekad nemylejo, nenorejo, buvau jam nasta. Mane uzaugino kitas tete, ta prasme patevis. Jis manim rupinosi tiek pat, kiek ir mama, myli kaip savo vaika ir tvirtai tikiu, kad jei reiktu, tai ir gtalva duotu nukirsti del manes. Tad nesakyk, kad vyrai nemyli svetimu vaiku. Jei vyras negali priimti mylimos moters vaiko kaip savo, tai reiskia arba jis ne vyras, arba ta moteris ne tokia jau mylima.
irir: Del gimymo - net nedrisk darytis aborto, tai lygu zmogzuystej. Gimdyk tik, viskas bus gerai, patikek. Nemanau, jog gera mintis atiduoti vaika, nes nezinia, kas ji gali pasiimti, gal kokia isgerianciuju seima del pasalpos, kad butu uz ka dar viena bonke vodkos nusipirkti. Ar tu tikrai linketum savo vaikui tokios ateities? As taip nemanau. Be to, atiduoti vaika - nemoteriska ir zema, bet jeigu... Su mielu noru paimsiu, uzauginsiu. Bet nemanau, kad ir tai gera mintis. Vaikas turi buti su savo biologine mama. Del vyro, manau, jog geriausia mintis buvo ta, kad paluket su tom vestuvem. Juk galima gyvent susimetus, visada spesi susituokt ar issiskirt. Matos, ka vyras ne asilas, nebega nuo atsakomybes, tai turetu suprasti, jei su juo pakalbesi, kad su vestuvem skubeti nereikia. Viskas bus ok, nenusimink ;) stresas kenkia vaisiui.