Ar čia yra ištekėjusių už nemylimo vyro tik dėl vaiko?

Esu nėščia nuo vyro, kurio nemyliu. Trumpai susitikinėjome ir pastojau. Jis siūlo tuoktis. Nežinau, ką daryti, nenoriu įsipareigoti jam visam gyvenimui, kita vertus, neįsivaizduoju, kaip viena užauginsiu vaiką, daugiau nelabai yra kas galėtų padėti...
Kaip jūs elgtumėtės? Gal esate tokioje padėtyje?

o esant nesutarimams seimoje ir gyvenant su nemylimu vyru lengviau auginti vaika? jei kalbeti apie finansinius sunkumus, vaiko tevas ir nesusituokus privalo padeti finansiskai, jei ne geranoriskai tai per teisma. neaisku kokie santykiai tarp jusu, jei gerai sutariat, bet jums atrodo, jog jo nemylit, tai kaip alternatyva geriau siulyciau susimetus pagyventi, gims vaikelis tada matysit kaip sekasi buityje tvarkytis, gal ir jusu jausmai vyrui pasikeis, jei viskas gerai, o jei ne bent nereiks tasytis su oficialiom skyrybom.

Patarciau , negimdyti.Nebent didele rizika , jog veliau negalesite pastoti.Istekejus be meiles , tkrai nesijausit laiminga , o gimdyti vaika vien del saves yra savanaudiska. .Jis taip pat nesijaus laimingas.
Kalbu is savo patirties.

Jeigu siūlo tuoktis, tai bent aišku, kad žmogus padorus ir tikrai savo vaiko neišsižadės. Tokioj situacijoje daryti abortą tai akivaizdi žmogžudystė. Galiausiai, jei pati negalėsi ar nenorėsi užauginti ir jei tas vyras negalės ar nenorės - užaugins kiti. Sveikų paliktų kūdikių ne viena pora laukia.

Bėdos ne tiek finansinės, bet tiesiog nėra jokių giminių, kurie man galėtų padėti tą vaiką užauginti... Tai reikštų, kad 24 val per parą nuolatos turėčiau būti su juo. Ar tai įmanoma?

Aborto darytis tiesiog negaliu. Nepasiryžčiau, nenueičiau, negaliu. Atiduoti svetimiems... Kaip manote, kokia būtų aplinkinių reakcija? Kaip reaguotų darbe ir pažįstami? Juk matytų, kad nėščia, o vaiką atidaviau.

Nežinau, vis dar svarstau, kad gal verta bandyti su tuo vyru kurti šeimą...

Tikrai nezudykite nekaltos gyvybes. Tikriausiai dabar gyvenate kaip pragare..Taciau pasverkite: gal ish tiesu tas zmogus yra saziningas ir del to verta drauge neshti atsakomybe. O beneshant - gal ir paciai ims patikti?

Kazkaip norisi jus padrasinti:). Manau verta maziau galvoti ka apie jus pagalvos aplinkiniai - o ypac tie, kad jusu gyvenime realiai mazai turi itakos( kolegos, visokio plauko pazistami). Artimi zmones - jus tikrai supras. Ne anksciau - tai veliau. Visada ikvepia - rintai - kai matai kad zmogus eina per sunkias situacijas - taciau pakelta galva:) ir drasiai imasi atakomybes. Po kiek laiko pamatysite - ir pasidziaugsite tuo, kad sunkioje situacijoje nesupasavote, bet pasielgete kaip sako sazine ( o ne aplinkiniu reakcijos nuogastavimas). O del to zmogaus - kol jus realiai nepagyvensite kaip tikra seima - negalite vertinti zmogaus, nes kaip ir pati sakote - jus jo nepazistate. O jei abu pasiryshite gerbti vienas kita - gal sulauksite ir meiles brandziu pavidalu ( nebe aistru ar ko ten)..jei jus sutikciau - tai apkabinciau ir pasakyciau NIEKO NEBIJOK:)

Gerbiama mirta, kiekvienas esam laisvas reiksti savo nuomone,o zmogus pats atsirinks kaip jam geriau pasielgti.Tarp kitko , Jus suklydote, as nesidariau aborto , o gimdziau , nes labai norejau tureti vaika-sau. To zmogaus nemylejau.Santuoka zlugo , likau viena su vaiku ir buvo labai sunku .., kentejau ne tik as , bet ir mano vaikas.Aisku , as labai ji mylejau ir dabar didziuojuosi , jog nepaisant visko sugebejau uzauginti toki nuostabu sunu. Tai moteriai , as norejau pasakyti , jog bus labai sunku gyventi su nemylimu zmogumi , o ar jis tikrai vaiku rupinsis , jei nesusituoksit ..juk vaikui reikia abieju tiek mamos , tiek tecio ..ir mes moterys turetume atsakingiau elgtis , vaikas ne zaislas , ne daiktas, ar jis bus laimingas valgydamas vien duona.. Vaika reikia planuoti , tam ruostis , buti materialiai apsirupinus..Galbut , todel pas mus tiek valkataujanciu vaiku , kai vyrauja nuomone , dave dievas gyvybe duos ir duonos.. Atsiprasau , jei mano nuomone kitokia nei daugumos.

Ar neprieštaraujate pati sau, Natalija? Juk dabar sūnumi didžiuojatės. Ar įsivaizduojat, kaip būtų, jei jo nebūtų? Gal ir laiško autorė džiaugtųsi savo vaiku.

as labai mylejau savo vyra ir norejau buti su juo - ir ka? siandien dienai esu viena su...trim vaikais...maza to, pati ji palikau. ar galvojate kad tada kai labai myli ir po to del vienokiu ar kitokiu priezasciu tenka skirtis, tuomet buna geriau? :) juokas pro asaras...tikrai ne. taip, kad pagalves ten kur krisi tikrai nepasidesi...o vaikelis-tu negali zinoti koks tai vezantis jausmas kol jo neturi-patikek ir is kur tos kalbos, kad tu jo neislaikysi? as islaikau tris;) taip, ne viena ir ne du-tris pasiutusius, gyvybingus fantastinius vaikus;)ir zinai ka?-yra tokia tendensija-vaikai AUGA, jie ne visuomet bus mazi. Dideles dideles sekmes tau ir pirmyn