Lelis Borgia: Slepiame, kad kaimynė iš gretimo buto iš tiesų yra gražesnė ir simpatiškesnė už žmoną, todėl ieškome būdų, kaip su ja permiegoti. Juk ne šiaip sau žmonos pavyduliauja, stebi, šifruoja, kišenes nakčia krato, slaptažodžius bando atskleisti ir pričiupti nenaudėlį vyrelį su įkalčiais. Bet juk ne visi vyrai nori gražią kaimynę nusitempti būtent į lovą, o ne susidraugauti, užmegzti ne sekso romaną, o gražią kaimynystę, jeigu pas jus viskas gerai. Mūsų, vyrų, tokia prigimtis, kad net ir beprotiškai įsimylėję vieną vienintelę savo žmonelę be kitų negalim. Mes negalim nepastebėti gražios moters iš šalies ir nepaganyti akių, nekurti eilių ir nesidžiaugti gražia moterimi, nesiekti progos pamatyti jos nuogos. Kitaip mes būtume jau nebe žmonės, nebe vyrai. Šito neįmanoma atsisakyti, neįmanoma išjungti. Mes gi ir žmonoms nedraudžiame ir nevaržome gėrėtis puikiais, dailiai nuaugusiais, švariais, elegantiškais, dvasingesniais, stipresniais už save vyrais. Man tikrai nesuvirpėdavo iš baimės prarasti žmoną ar pavydo širdelė, kai žmona papasakodavo mačiusi tokį šaunų vyrą, ar kad jai nuo tokio vyro širdelė ar prigimtis suvirpėjo, suplazdėjo, juk tai natūralu, nemanot?
Ot išdykęs Panas Lelis:lol:
Vat aš taip nemanau. Žinoma, matau ir matau gražuolius, bet širdis nesuvirpėdavo ir nesuvirpa - nes kai turiu mylimą vyrą, matau jį kaip gražiausią ir šauniausią. Jei jo tokio nematau - vadinasi mylimojo neturiu . Galbūt ( o greičiausiai taip ir yra) mano matymas smarkiai skiriasi nuo kai kurių kitų žmonių matymų, bet aš labai branginu šią savo savybę. Kokia gali būti meilė, jei savo mylimojo (-osios) nematai kaip paties pačiausio?? Man net pasididžiavimas kyla, kad štai tas gražuolis su maniškiu net nesulyginamas. Voila