Ar slepiat praeitį?

Tema yra tokia, kad moterys meluoja apie partneriu skaiciu. Apie buvusius ir apie esamus.

negi da neatsibodo skiest ir taip aisku, kad daugelis slepia ne tik praeiti, bet ir dabarti, geriausias budas suzinot susitikt gyvai, da geriau psisveciuot namuose

Cia tur but vyrai paskutiniai rase,kurie be viagros ne is vietos?Cia tur but ju praeitis,dabartis ir ateitis

Savaima aišku, kad kai kuriuos dalykus geriau nutylėti!!! Kai ką papasakoti vis tiek teks - apie santykius buvusioj poroj, jei toia buvo, ir kalbėtis apie santykius teks. Dar - žiūrint koks pasitikėjimo laipsnis jau yra užsimezgęs. Kartais ir potencialiai tinkamą žmogų su per drąsiais prisipažinimais galima išgąsdinti ir atbaidyti... Taigi , geriausia taktika - laviruotė

Yra dalyku,kuriu niekada neverta pasakoti net ir artimiausiam zmogui.Kai kada geriau viska nukisti tolimiausian sirdies kampelin ir pamirsti,kad nebeskaudint nei saves,nei kitu.

Kad praeiti reikia slepti, raso praktiskai vien moterys. Kai jums vyrai nedapasakoja kazka, tai pykstat, o pacios...

Nereik daryti to, ka prisipazinti geda butu. Paslepti neimanoma, pamirsti - tuo labiau.

O koks kvailys klausia savo artimo žmogaus tokių nesąmonių? Koks skirtumas? Nejaugi jie tokie primatai? Juk čia ne sportiniai medaliai ir ne teistumas. Išvis apie buvusius santykius reikia kalbėti minimaliai, tik tiek, kiek būtina, kiek tai veliasi dabartinėje jūsų biografijoje (pasirodo nuotraukose ar kas nors iš šalies pasako, neretai pasitaiko, kad buvęs partneris pats kelia problemų) ir abiem prieiti susitarimo, kaip padaryti, kad ta praeitis nebetrukdytų. Žinoma, jauniems žmonėms atrodo tragedija, kai tokioje jaunystėje taip "turiningai" iki tavęs leido laiką, bet kuo ilgiau gyveni, tuo ilgesnė ir intymumo patirtis. Nei pernelyg kruopščiai slėpti, nei afišuoti praeities nereikia, būtų geriausia išmintingai į ją pažiūrėti ir suprasti, kad ir geri, ir blogi atminimai yra mokykla.

Tikrai, kad nereikia daryti to, ką prisipažinti būtų gėda, nesmagu. Paslėpti galima tik laikinai, kaip tą Maskvos paktą ir jo karo nusikaltimus, o pamiršti - tuo labiau neįmanoma. Esam ne šventieji, turim ydų, turim nuodėmių, gerų ir blogų įpročių, savybių. Maždaug visi turim draugų ir draugių, ir intymių ryšių taip pat su kitu ir kita. Svarbu, kad juose nėra buvę nieko gėdingo, nusikalstamo ir negarbingo. Jei šeimoje viskas gerai, darna, papildymas, supratingumas, jei poroje viskas gerai - į šoną nenukrypstama arba kartu susitariama nukrypti, kai to abiems priereikia ar vienam, vienai tampa tai neišvengiama. Tik nereikia lia lia, nereikia čia veidmainiauti - sau ir kitiems meluoti, apgaudinėti vieniems kitus. Gyvenime visko nutinka. Nelaikau intymaus ryšio su kita moterimi nusikaltimu ar begėdyste. Turtiniai nusikaltimai, žmonių engimas, išnaudojimas, melas, apgavystės, muštynės, smurtas, plėšimai, bedarbystė, alkoholizmas, narkomanija, smurtinės visuomenės plėtra yra blogybės, yra blogis, bjaurastis ir valstybės, visuomenės negarbė, nelyginamos su žmogaus intymiu elgesiu, su saugiu, higienišku, nieko nežeminančiu padoriu seksu. Tai ne tik mano nuomonė ir patirtis, bet ir rimti dalykai, atitinkamo mokslo seniai įrodyti, būtent - Sekso papročių istorijoje.

Nemegstu kalbeti apie praeiti, kas buvo tas buvo. Ir kitu zmoniu neklasineju apie praeiti