Ar slepiat praeitį?

Manau, kad esat pakankamai išprusęs ir išmintingas žmogus, todėl nesunkiai pats gali pasitikrinti tiesa tai ar ne ir mums papasakoti, kaip sekėsi mane sugauti meluojant? O PDA noriu pasakyti, kad kultūra yra įgyjama, bet jai reikia dar ir genų, kartais genų ir diržo, kurį britai draudžia, nes jų 60 milijonų, berods? Todėl jie gali leisti sau tokią prabangą - gaminti tam tikrą kiekį būsimų vergų, degradų ir asocialų. Reikia, kad genų netruktų. Jei prigimty kažko truks, jei mama ar tėtis ko nors, ko būtinai reikia neįdėjo - jokios kultūros ir padoraus žmogaus iš jų vaikelio nebus. Aš nesakau, kad moters neištikimybė priklauso tik nuo genų. Labai priklauso ir nuo to, ar moteris sutiks savęs vertą tikrą ir vienintelį patikimą, supratingą vyrą, taip pat nuo auklėjimo ir aplinkos, kurioje ji augo bei rykštės, už kurią mūsiškiai liberalai ruošiasi mus kišti kalėjiman.

Bet koks nuklydimas į šalį gyvenant poroje bus pastebėtas. Klausimas ar apie neištikimybę kalbės tarpusavyje? Jei pasitiki vienas kitų, tai pasikalbės, bet jei ne bandys nuslėpti, tik kažin ar ilgam. Nes visi mes gyuvendami poroje jaučiame vienas kitą, vieni stipriau kiti silpniau. Moterys gal stipriau, tik kartais nedrįsta paklausti arba jas patenkina trumpas vyro atsakymas „ neišsigalvok nesamonių“.

Melas poroje niekada niekam nieko gero nedavė. Mes teturime pasirinkimą ką ir kiek pasakyti.
Kaip sako Lelis, atseit lietuvių šeimose apie 20 % vaikų, nėra to paties biologinio tėvo, bet ką gi daryti jei gyvenant ilgą laiką poroje, vaiko lyg ir laukiama, o vyro neimanoma nusitempti pas gydytoją?

Jei kyla mintys slėpti ar neslėpti ko nors, sakyti ar nesakyti, galima ar negalima, tai tokie santykiai tarp žmonių yra nepilnaverčiai.

[quote="Romuta"]Bet koks nuklydimas į šalį gyvenant poroje bus pastebėtas. Klausimas ar apie neištikimybę kalbės tarpusavyje? Jei pasitiki vienas kitų, tai pasikalbės, bet jei ne bandys nuslėpti, tik kažin ar ilgam. Nes visi mes gyuvendami poroje jaučiame vienas kitą, vieni stipriau kiti silpniau. Moterys gal stipriau, tik kartais nedrįsta paklausti arba jas patenkina trumpas vyro atsakymas „ neišsigalvok nesamonių“.

Melas poroje niekada niekam nieko gero nedavė. Mes teturime pasirinkimą ką ir kiek pasakyti.
[u:1p3v5qjk]Kaip sako Lelis, atseit lietuvių šeimose apie 20 % vaikų, nėra to paties biologinio tėvo, bet ką gi daryti jei gyvenant ilgą laiką poroje, vaiko lyg ir laukiama, o vyro neimanoma nusitempti pas gydytoją?[/[/u:1p3v5qjk]quote]
Leiskite Jūsų to paties paklausti, ką Jūsų manymu reikia daryti?
swx

Ar gali į tai būti vienas atsakymas? Tikrai pasakysite ne. Todėl ir problemos sprendimo būdų gali būti keli, kurie reikalauja supratimo ir pasitikėjimo poroje.

as tai ne

"Ar gali į tai būti vienas atsakymas? Tikrai pasakysite ne. Todėl ir problemos sprendimo būdų gali būti keli, kurie reikalauja supratimo ir pasitikėjimo poroje."
Aš matau tik vieną atsakymą. Arba jis eis arba neis. Tai jo teisė.
Išsakytas moters noras turėti kūdikį, šioje temoje griauna pasitikėjimą. O jei taip ir atsitiktų, "sugriautų" keturių žmonių gyvenimus.
Gal geriau vaikus pradėti iš meilės, bet ne iš noro?!
swx

Negaliu sutikti, swx. Pasitikėjimą griauna vyras, nes minėtoje situacijoje jisai žodžiais sako, kad nori vaikų, o darbais nė pro kur.

visai gali būti tr taip. Tačiau
žinant kaip vyrai "mėgsta" lankytis pas daktarus, pridėsiu išgirsti "puikią" naujieną. Prie sumos pridėti vyro norą sukurti šeimą, padauginti iš pasitikėjimo "žmona", lygu turim ką turim.
Niekas neturi teisės spręsti už kitą.(apie pilnamečius)
O jeigu jis jau žino, kad nevaisingas kas tada?
swx

Iš esmės čia yra sąžiningumo klausimas - kas kuriant santykius ką apgavo. Ar moteris apsimetė, kad vaikai jai nelabai svarbu, kad tik turėtų vyrą, o paskui kažko iš jo tikisi? Ar vyras leido manyti, kad vaikų norės, nors išties tai verčiau ne? O gal išvis apie tai nekalbėjo, tik abu buvo įsitikinę, jog partneris moka mintis skaityti? Išaiškėjus tikriesiems norams abiems belieka spręsti ar vis dar norima tęsti santykius naujai išaiškėjusiomis sąlygomis, ar norima partnerio, su kuriuo būtų galima siekti savo tikslų - ar tai būtų vaikai, ar bevaikė partnerystė.

Tik nereikia išsisukinėti daktarų "nemėgimu". Žmogus kai nori, viską padaro. Jeigu neina pas daktarą - reiškia trūksta motyvacijos. Kodėl trūksta - galima aiškintis.