Išsamus aprašymas
Ekologija – tai mokslas apie organizmų ryšius ir santykius su juos supančia aplinka. Ekologija yra palyginti nauja mokslo šaka, nagrinėjanti organizmų ryšį su aplinka. Ekologiniu požiūriu vadinamas toks požiūris, kada planuojant ir atliekant darbus ekologiniai kriterijai laikomi svarbiausiais. Kada siekiama, kad kenksmingų medžiagų išmetimas būtų ne didesnis, negu gamta pajėgi atlaikyti. [quote:3u80xpgq]Pavyzdžiui, vadovaujantis ekologiniu požiūriu rūgštinančių sieros bei azoto junginių išmetimą reikėtų sumažinti 80-90. Kol to nebus padaryta, rūgštėjimo daroma žala gamtai nuolat didės. Ji nagrinėja įvairiais požiūriais: nuo atskirų rūšių sąveikos su aplinka iki ištisų gamtinių sistemų sandaros ir veikimo principų. Daugeliui ekologijos šakų būdingas polinkis ieškoti mus supančio sudėtingo pasaulio vientisumo ir jo reiškinių tarpusavio prikauomybės. Tą tarpusavio priklausomybę būtina gerai suprasti, norint išsaugoti nykstančias rūšis bei gamtines sistemas ir suvokti, kokį poveikį gamtai daro įvairūs teršalai. Gamta – lyg sudėtingas nėrinys, kuriame viskas tarpusavy susiję. Tame tarpe ir žmogus. Daugelis tai gerai supranta. Kad šio nėrinio nesuardytume bandydami jame kažka keisti, reikalingos žinios. Neteisingai vartojamas žodis Ekologija tapo madingu žodžiu. Jį dažnai vartoja politikai ir kiti valdžios žmonės, norėdami parodyti, jog rūpinasi aplinka. Dėl to daugelis žmonių deda lygybės ženklą tarp aplinkos apsaugos ir ekologijos. Tai klaida. Ne ekologijos uždavinys yra atsakyti, dera ar nedera mėgstamoje poilsio vietoje įrengti savartyną, arba – gerai ar blogai, kad išnaikinami vilkai. Tačiau ekologinės žinios mums leidžia bendrais bruožais numatyti žmogaus veiklos pasekmes gamtoje. [/quote:3u80xpgq][url:3u80xpgq]http://www.moku.lt/darbai/moku.lt-ekologija[/url:3u80xpgq]
[quote:3u80xpgq]Ekоlogija (graikiškai οίκος – namas, būstas + λόγος – mokslas, žodis) – mokslas, tiriantis gyvųjų organizmų santykius su gyvenamąja aplinka, įskaitant tokius fizinius veiksnius (faktorius) kaip klimatas, geografinės sąlygos), gyvosios ir negyvosios gamtos sąveiką.
Pasaulyje yra daug skirtingų gamtinių regionų su kiekvienam būdingais augalais ir gyvūnais. Visi gyvieji organizmai prisitaikę gyventi savo buveinėse arba gyvenamojoje aplinkoje (žr. adaptyvioji radiacija) ir yra susiję vienas su kitu. Be to jie labai priklauso nuo kai kurių aplinkos veiksnių (ekologiniai veiksniai):
Klimato veiksniai - temperatūra, vanduo, šviesa.
Edafiniai veiksniai - fizinės ir cheminės dirvožemio savybės.
Biotiniai veiksniai - kitų organizmų gyvybinė veikla
Ekologijos terminą įvedė vokiečių biologas darvinistas Ernstas Haeckelis.
1935 metais Arthur Tansley, britų ekologas, sukūrė terminą ekosistema - interaktyvi sistema tarp biocenozės (gyvųjų organizmų grupės) ir jų biotopo (aplinkos, kurioje jie gyvena). Ekologija tapo ekosistemų mokslu.Ekologijos tyrimai apima tris lygmenis:
Autoekologija (individo ekologija) - individo santykiai su jį supančia aplinka ir jos ryšiai su šiuo bei kitais individais, kurie yra gyvena toje pačioje arba panašioje aplinkoje.
Demoekologija (populiacijų ekologija) - individų santykiai ir kitokie ryšiai populiacijos viduje, taip pat populiacijos santykiai su ją supančia aplinka.
Sinekologija - tiria ekosistemą kaip visumą (pvz., naudojantis kompiuterinėmis, matematinėmis simuliacijomis ir modeliais).
Zoologija, botanika, bendroji biologija, geologija bei kitos mokslo šakos kartu su ekologijos mokslu gali būti jungiamos į šiuos interdisciplininius mokslus:
Biocenologija (biocenozių ekologija), agrozoologija, istorinė ekologija, žmogaus ekologija, landšaftų ekologija, produkcijos biologija, fitoekologija ir fitosociologija, urbanizacinė ekologija, zooekologija, elgesio ekologija (ekoetiologija), eismo ekologija, ekometrija.
Taikymo sritys - gamtos (aplinkos) apsauga, žemės ūkis, kai kurios pramonės šakos.[/quote:3u80xpgq][url:3u80xpgq]http://lt.wikipedia.org/wiki/Ekologija[/url:3u80xpgq]
DarniPora.lt