Nori pagimdzius atsisakyti vaiko

Situacija tokia: mano artimiausia drauge, kuri man kaip sesuo, siuo metu laukiasi. Neitare iki pat 4 menesio, nes visa ta laika turejo kitu sveikatos problemu, joms viska ir 'nurase'. kai suzinojo, buvo didziausias sokas, bet ka padarysi, per velu abortui, beliko tik susitaikyti. Bet visa laika ji man kartoja, kaip nenori vaiko, kad negaletu jo auginti. pazistu ja nuo tada, kai dar vaikai buvome, ir visa laika apie vaikus snekejo kaip apie kazka kas gali gyvenima sugriauti. tiesiog alergija jiems jaute. Siaip - gera labai svelni mergina, pro suniuka nepraeina nepagloscius, o va vaiku nemyli juodai. dar maniau kad savo vaika myletu, bet dabar kai girdziu ka sneka pradedu galvot kad gal ne visiem duota motina but ir tiek. Siuo metu ji isvaziavus su draugu i uzsieni, ten ir gimdys, po gimdymo nori atiduot vaika ivaikinimui. niekas net nezino kad jie vaiko laukiasi, tai nera kam ir 'paprotint', kaip ji sako, bent jau turiu pasirinkimo laisve, ne taip kaip kad jei jie cia butu like. tada jau tektu vaika augint nori nenori, kitaip gi pirstais uzbadytu. Rasau cia, nes patarimo reikia, nebezinau pati kaip su ja bendrauti, o ji tik man issipasakoja, net mamai nesako, nes aisku sakytu kad pasilik vaika ir pan. O ji sako kad nekes to vaiko, niekada vaiku nemylejo, jeigu jai teks sedeti su juo namie ir bliovimo klausytis tai prakeiks ji kad gyvenima sugadino ir pan. Net nezinau ka ir sakyti, man atrodo kad ji gali padaryti klaida kurios visa gyvenima gailesis, norisi kazkaip atkalbet nuo tokiu nesamoniu. bet paskui pagalvoju, gal geriau ir jai ir vaikui butu jeigu ji ivaikinimui atiduotu, nes tokios mamos tikrai neisivaizduoju, ten moteris kuri yra 'laisva menininke' ir nemegsta kai ja kas nors varzo, o tuo labiau vaikai. Nu atrodo ir amzius jau toks kad kitos moterys jau po pora vaiku turi. Nera ji nesubrendus ar panasiai, pasake - viska logiskai apmasciau, vaiku man nereikia..

Gaila. Vaikas jau įsčiose žino, kad nėra laukiamas (jei ištiesų taip yra).
Nebūna situacijų be išeities, todėl manau, kad draugei visaip dar gali susišviesti pagimdžius vaiką. Šaunuolė, kad su ja kalbi ir išklausai jos.
Jei draugė atsisako betkokios pabalbos (primiausia reikalinga profesionali psichologinė), vargu ar ją pavyks perkalbėti. O tau pačiai reikia susitaikyti su tuo, kad nesi visagalė ir stebuklų darytoja, nepriversi kitų žmonių mąstyti ar daryti taip kaip tu įsivaizduoji ar nori. Kiekvienas mes galime prisiimti atsakomybę už savo gyvenimus ir savo veiksmus.

Na nenori vaiko, na ir ką? Koks tamstos reikalas? Nesuprantatae jos? Nesuprantate kaip galima nenorėt vaiko? Bet tai jūsų bėda, kad nesuprantate ir npriimate draugės tokios, kokia ji yra...

Čia iš tos serijos, kaip tas, na kaip jis ten? ... Ar ne Doveika? kažkur viešai nusišnekėjo?

nepatinka - neskaityk. Ar teko pabūvoti vaikų namuose? Manau, kad ne. Pagal tai, kokius piktus ir pagiežingus rašai komentarus, spėju ,kad augai be tėvo arba trūko jų dėmesio . Gero savaitgalio.

katrą čia jūsų sakinio dalį laikyti argumentu, kad tas kažkas, dar pilve kažką jaučia?

Elementari psichologija, žmogau. Siūlau daugiau paskaityti, ką jaučia ir kaip išgyvena vaikai įsčiose ir kaip tai atsiliepia žmogus augime ir tolimesniame gyvenime (kai jis yra nelaukiamas). Yra begalės mokslinių tyrimų atliktą ir jokia čia ne naujiena jau seniai.

Ji netsisako pagalbos, bet sako kad labai sunku rasti kas isklausytu be kazkokio nusiteikimo, nes kam pasipasakoja, visi pasako kad tikisi kad ji apsigalvos, o kiek zinau kazkokiam forume internete kai bande issipasakoti tai vos ne i miltus ja sumale, pabaisa isvadino. Esme kad ji neketina to vaiko numesti ar kazka, sako pati suras kam atiduoti (ivaikinimui). Del vaiko as nelabai ir jaudinuosi, tikiu ji atiduos i geras rankas, kokiem zmonem kurie negali savo vaikuciu tureti ir ji labai myles. man labiau del drauges neramu, labai baisu, kad ji paskui saves neuzgrauztu kad taip padare. Bet is tikruju, juk kiekvienas is musu skirtingas, gal ji tikrai tvirati zino kad mama ne jai buti.

Man baisu kad ji nepadarytu klaidos. Moteri nestumo metu ir po gimdymo dar ir hormonai veikia. Pasirasyti popieriuka, kad atiduodi vaika kitam - labai lengva, o paskui kelio atgal nera. Bijau kad neateitu jai toks periodas kai save uzgraus del to ka padare, o vaikas jau bus kitu. O siaip, tikrai vaikas jaucia kad nera laukiamas, neseniai spauda rase kad moteriai dare cezari, nes vaikas stengesi issilaikyti gimdoje per saremius, zinojo kad jo mama visai nelauke. Bet deja cia jau nieko nepakeisi.

Paglbos reikia ieškoti ne internete, o pas profesionalus, pas tuos kas gali suteikti. Psichologai tai daro Lietuvoje.

Nesutinku, kad ji negali būti mama, ji jau ja yra, ir, manau, kad būtina prisiimti atsakomybę už gyvybę. Kodėl to nesugeba padaryti, va su šituo klausimu ir reikia dirbti su specialistais. Čia yra jos kažkokie neišspręsti vidiniai dalykai.

Teva kazkaip pamirsot.
As teva prie sienos kalciau.