Rugsejo pirmoji

Siandien rugsejo pirmoji, ir tokia nostalgija apeme - mano vaikai dar tik 6-toje ir 7-toje klaseje, o jau primygtinai prase nebelydeti i sia svente. Ir pamaniau sau - taip ko gero pirmasis atsisveikinimas su jais, kai man kaip mamai tenka suvokti, jog jie - ne mano nuosavybe, kad kuo toliau, tuo labiau savarankiski bus ir taip toliau. Ar turejote panasiu potyriu? Gal as cia viena tokia keista...

Galiu paguost. Maniškė jau antroje klasėje eiti pati viena norėjo. Dabar jai 20 m. Bet bambagyslė tokia tvirta, kad niekaip negaliu nutraukti.

tegu eina, gal bent rašyti išmoks, vis šioks toks progresas šeimoje....

O bambagysle is kurios puses nenutrukusi - is Jusu, ar is dukros? Nes jeigu is Jusu, regis jau seniai turejote suprasti, kad auginate labai savarankiska vaika.

Mano vaikas 6-oj kl taip pat atsisake, kad lydeciau i rugsejo 1-aja. Ir dabar budamas septintokas retai kur su manim eina. Visur draugai...draugai... Manau, tai naturalus procesas, butu nenormalu jei tokio amziaus vaikas butu prie mamos. Reikia su tuo susitaikyti nors ir sunku butu. Yra literaturos apie paauglyste nemazai,galima paskaityt...

Maniškės dukros 9 ir 12-kės irgi gal jau nuo 6 klasės nebenori kad lydėčiau, bet aš ateinu visada, jei tik nedirbu tądien iš ryto, pasižiūrėtį į šventę prie mokyklos. Jos neprieštarauja ir nemanau, kad joms nemalonu - tiesiog būnu atokiai, o jaunėlė tumpam ir priėina prie manęs su gera nuotaika. Taip, vaikai tolsta. Bet psichologai mano, kad kuo lengvesnis atitrūkimas nuo "bambagyslės" iš abiejų pusių, tuo geresnis ateity suaugusio vaiko bendravimas su mumis. Kaip bebūtų nesmagu pripažinti, bet mūsų liūdesys dėl atsiskiriančių vaikų daug kur paremtas mūsų pačiu egoizmu...

Nieko, vėliau pasikeis. Maniškis tiekos metų irgi taip elgėsi. Po 18-os pradėjome labiau bendrauti . Net kartu į pajūrį su manimi ir mažesniuoju broliu važiuoja.

VAIKAS TIESIOK NENORI KAD KITI VAIKAI TAI MATYTU TIPO VA MAMYTES SUNELIS AR PANASIAI