Tėvystės instinktas

Esu kažkada skaičiusi, kad motinos instinktas išsiugdo savaime su augančiu pilvuku, judesiais ir tt. O tėvo tik išugdomas tyčia per rūpinimąsi vaiku, pradedant nuo dalyvavimo gimdant, o vėliau - keičiant pampersus, maudant, mokant su dviračiu važiuoti, dalyvaujant tėvų susirinkimuose, kažką taisant namuose ar mašiną lauke.. Tad manau, jei jau pas žmogų atsiradęs susirūpinimas savo tėvyste - jam viskas bus gerai, tik tegu neleidžia žmonai atitolinti jį nuo visų vaikiškų reikalų
Beje, būtent dėl tos priežasties, vyrai lengviau susitvarko su antros šeimos ne savo vaikais, ir pamirštą buvusią - myli tuos vaikus, su kuriais gyvena.. Ir labai daug kartų mačiau tam patvirtinimus

Arba geriau susitvarko antroje seimoje su savais vaikais,geriau sutaria su zmona,nes igauna praktikos is pirmos...

Na, geresnis sutarimas su antra yra tik tariamas, nes visu pirma jis buna tiesiog protingesnis ir vyresnis, o antra - slegia pirmosios skyrybos. Tikrai ne retas atvejis, kai is principo antra santuoka buna maziau laiminga, taciau pastovesne ir ilgiau trunkanti..
Susitvarkymas su vaikais vyru niekaip neliecia - jei tik jie turi noro, tai visada puikiai su viskuo susitvarko. Vaikai - tai ne skalbimo masina, kurios paleidimo instrukcija ismokus, su seknaciomis lengviau. Myli - ir tvarkaisi kaip moki, taip gerai ir buna.

Furian...pati praktikos gavai is kur?ar gimei iskart saliamone ir viska mokanti,bei suprantanti?ir nesutikciau,kad pirma santuoka pati geriausia ir laimingiausia...jei jos nesaugojai,nesaugosi nei antros ar trecios,ar penkioliktos...

Baikite nusišnekėti apie tas antras santuokas. Tingiu argumentuoti. Trumpai, penkiolikta santuoka būtų idealiausia. Aišku kaip diena ne kelinta ji, o kokie žmonės joje.
Atsakant į temą, su laiku. Su pirmais vaiko žingsniais su pirmu ištartu žodžiu ir tt.
Kitiems taip ir ne ateina, arba ateina kaip per vėlu būna.
swx

Kai vaikutis atsiranda neplanuotai, sunkiausia yra tėčiui, ne mamai. Tėčiui - todėl, kad bet kuriam vyrui pasąmonėje ar sąmonėje kirba mintis, kad viskas buvo moters suplanuota, norint jį pririšti. Todėl nesėkmingos būna santuokos "iš reikalo" - dažniausiai.
Moteriai instinktas - įgimtas. O ar vyras jį įgis, priklauso nuo moters, jos sugebijimo būti kantria, gebėjimo įvertinti visas vyro pastangas ir t.t.
Pačiam vargu ar eina pasiruošti tėvystei. Gal tik fizinei jos pusei - kaip keisti sauskelnes ir t.t. O ar meilė vaikui ateis - parodys laikas.
Tik nereikia dėl to skubėti tuoktis.

Neseniai ziurejau laida apie tevyste, ir girdejau, kad nera irodyta, jog moterims motinystes jausmas yra igimtas. Lygiai taip pat nera irodyta, kad vyrams jis nera igimtas. Tad tiek vyrai, tiek moterys turi vienodas galimybes. O visa juoda darba padaro stereotipai - kad mama turi buti su vaiku, kad teciui vaikai maziau svarbus ir pan.

Jeigu vaikas gimsta is meiles, planuotai, jis vienodai svarbus ir teciui, ir mamai..

Tai nera toks prognozuojamas dalykas,kaip gali is pirmo zvilgsnio pasirodyti. Manoma, kad moteris gimusi su motinystes jausmu. Taciau tikrai nemazai pasitaiko atveju, kai gimus kudikiui, mama taip jo ir nepamilsta. Vyrui, neva, nera igimto tevystes jausmo.Taciau prie vaiku jie kartais prisirisa ne maziau, nei moterys.

Mano manymu, visi turi tėvystės instinktą, tik kartais jis būna labai užslopintas, tačiau gimus vaikeliui viskas susitvarko