Pienburnis: Svečiai, baikit bartis, - kibkit į pažintis.
Teisingai, tamsta Pienburni, rašai - kibti į pažintis.
Nuo ko pažintis prasideda? Nuo nuomonių išsakymo. Tą ir bandau daryti, į peštynes nesileisiu, nors apibūdinimas "idiotas", "nevykėlis", kurie yra NIEKUO nepagrįsti, provokuotų peštis. O mano apibūdinimai (apie sąžinės rudimentus ir mąstymo užuomazgas) yra pagrįsti. Žr. žemiau.
Svečias: Svečias: Svečias: Jei zinai, kad darai blogai, tai daryti galima. Einu nudobsiu pora tokiu idijotu, kaip tu. Tik tyliai
Tai [b:30w4e76w]tamsta[/b:30w4e76w] padarei tokią išvadą, kad [b:30w4e76w]galima[/b:30w4e76w] bloga daryti. Aš taip nerašiau.
Manęs nenudobsi, nes nežinai, kas aš O ir pats/i slapstaisi. "Svečias", matai, atsirado. Jei gera darytum, nesislapstytum. Bet tai rodo, kad sąžinės rudimentų dar tamstoje esama. Ir mąstymo užuomazgų šiokių tokių. Ir dar nuovokos, kad apie sąžiningumą geriau patylėti. Su kuo ir sveikinu
As slapstausi? Nuo ko kazin, ar nuo tokiu nevykeliu sveciu, kaip tu?
Žmogau, pagauk galiausiai šios temos ir mano minties esmę!
Aš rašau, kad [b:30w4e76w]tuščia yra reikalauti kažkokio "sąžiningumo", kai nebėra aišku, kur to sąžiningumo ribos[/b:30w4e76w]. Jos niveliuotos. Kiekvienas mano galįs pasirinkti jas kaip panorėjęs.
Sąžinė susijusi su gėrio ir blogio skyrimu.
Aš negalėčiau savęs laikyti visai sąžiningu žmogumi, jei nevogčiau, nemeluočiau, bet paleistuvaučiau. Kodėl? Todėl, kad pažeidžiu Dievo įsakymų nustatytas gėrio ribas, pereinu į blogio teritoriją.
Jei paleistuvauju ir slapstausi - reiškia, manyje sąžinė (kurią Europoje paskutiniaisiais šimtmečiais ugdė krikščionybė) dar ne visai numirusi. Rašai, kad ketini nudobti pora didiotų, bet slapstaisi po "Svečio" kauke - vadinasi, dar sąžinės likučių esama, žinai, kad negerai yra žudyti.
Nepateisinu blogo darbo, bet galiu šiuo atveju džiaugtis, [b:30w4e76w]kad žmogus dar skiria gera ir bloga[/b:30w4e76w] ir bloga darydamas slapstosi. Kuris jau čia iš mūsų nieko nusikalstamo nepadaro? Visų nagai į save lenkti, iš ko ir kyla didžiuma blogybių. Arba dar iš vidinės disharmonijos.
O jei paleistuvauju ir nesislepiu - reiškia, mano sąžinės ribos jau kažkokios kitokios, nebe krikščioniškos. Taigi, leidžiu sau pažeisti vieną Dievo įsakymą, o paskui, pvz., imu rėkti, kad ta, su kuria paleistuvavau, mane apvogė!!! KOMEDIJA!
Ji tik pažeidė kitą įsakymą - jos unikali sąžinė tai [b:30w4e76w]leido[/b:30w4e76w] padaryti. Taip ir kaltina vienas nusikaltėlis kitą. Va čia ir pasirodo moralinio voliuntarizmo absurdas.
Taip yra šioje temoje - kažkoks "inteligentiškas vyrukas", kuris laisto bet kur savo sėklą ir nežino, kad tapo jau "tėveliu", esą galėtų apkaltinti tą gudruolę, kuriai prireikė vaiką pasidaryti. Taip taip, galėtų, ir mes dar prie to (savo komentarais) prisidėsime. Teisuoliai. O ana fu kokia bjaurybė, kaip ji drįso! Nu nu nu!
Ar ne anekdotas?
O kodėl aš rašau čia irgi "Svečio" vardu? Į kai kurias (man "nešvarias") temas lendu tik su pirštinėmis ir kauke. Nenoriu, kad mano vardas (asmuo) su tokiomis temomis būtų siejamas.
