Be vaiko ir vyro

Pastojau nuo mylimo vyro,begalo buvome abu laimingi,bet...uz jo iskrestas nesamones ji pasodino,as apie tai nieko nezinojau.Galvojau,akd paliko mane viena su vaiku,baigiau ji prakeikti,bet ir vis del to mylejau ji,juk mano vaiko tetis jis buvo.Grizau pas tevus su pilvu,laukiau kudikio gimimo viena,be jo.Turiu gerus draugus kurie mane palaike,kai man to reikejo.Kai suzinojau,akd vyras pasodintas per nervus patyriau persileidima,galvojau,akd mirsiu is skausmo.Negana to,kad netekau vyro,bet dar ir kudikio.Vyras tikisi,kad as jo laukiu su leliuku,nes nezino,kad jo nebera.Zinau,kad jam sugrizus jai ji pamatysiu as neatsispirsiu ir busiu su juo,nes ji myliu,bet protas sako,kad nereik man tokio,paliko viena karta paliks ir dar...Kaip atsispirti traukai?ir kaip pasakyti vyrui,kad nebera vaiko?labai noriu pamirsti praeiti ir gyventi toliau,bet negaliu to padaryti...

Nelengvoje situacijoje atsidūrėte. Pradžiai siūlyčiau ilgai nedelsiant pranešti jam apie persileidimą. Geriausiai, aišku, tiesiogiai (galite paprašyti, kad jus palydėtų tėvai ar draugai), bet jei tai per sunku, parašykite laišką. Įsivaizduoju, kad tai labai nelengva. Tačiau kuo ilgiau delsite, tuo bus sunkiau.

Šitas žingsnis galbūt automatiškai išspręs ir antrąją problemą - jis gali nebenorėti Jūsų net matyti po tokios žinios. Jūs jį pažįstate - turbūt nujaučiate ar toks variantas tikėtinas. Bet per daug vilčių į jį nedėčiau.

Taigi, kaip nugalėti trauką ir užmiršti jį? Čia gerų patarimų neturiu:
prisiminkite jo blogąsias savybes - kai užplūs prisiminimai, priminkite sau ir apie jas;
kai išeis į laisvę - venkite kontaktų su juo.

Nuoširdi užuojauta dėl vaikelio.O jam būtina pasakyti,nes jis buvo vaikelio tėtis ir turi teisę žinoti tiesą.Tik sužinojusi jo reakciją galėsi nuspręsti kaip turi elgtis.Šalia savęs turi daug gerų žmonių kurie tave palaikys kad ir ką nuspręstum.

Pirmiausia pati su savimi išsiaiškinkite ko jūs norit..Jei mylit tą vyrą tai ir būkit su juo, jis juk nepaliko jūsų, o -sėdo.O kad praradot vaiką, tai jūs nekalta.., tai kodėl galvoti, ką tam vyrui pasakyti.Jūs labiau nukentėjot..Turit daugiau teigiamai galvoti apie save.sėkmės

As nezinau jo blogu savybiu,man jis buvo tobulas...stengiuosi negalvoti apie ji,tikiuosi,kad iseis...
Visi jo draugai praso,kad buciau su juo,nes bando man iroditi,kad jis mane myli,bet zmones is mano puses yra tikrai pries musu santykius...
Kad zinociau ka daryti man reikia pabuti vienai,bet neiseina,nes manes nepaleidzia vienos niekur...
Skaudziausia ne tai,kad esu be jo,bet kad netekau vaiko,to as gyvenime nepamirsiu.
Aciu uz patarimus

Jeigu jau jo draugai žino kad netekote kūdikėlio,tai jis jau 100% tai irgi žino....ne jo draugams,o Jum reikėtų su gyventi,jei apsispręstumėt likti su juo.O jei gyvenymas su juo nebesusilipdytų,Jums tektų grįžti pas saviškius.Kolkas nesiblaškykit,ir palaukit kol jis grįš....gal per tą laiką suprasit ko norit.

manau ne cia ieskai atsakymo i savo klausyma.
tu pati zinai puikei kaip kad daryti reikai
tik reikia prisesti ir gerai pagalvoti

tik tavo padetis nepavidetina
stiprybes tau

Kažkokia nesąmonė - jei jau jis taip smarkiai myli, tai kaip nesugebėjo paskambinti, parašyti, perduoti per ką nors, kad sėdi? Kai nori - niekas nesulaikys.
Man panašu, kad autorė save apgaudinėja.

Vaiko netekimas tai ne tik jusu vienos, bet abieju tragedija, todel ir isgyventi reiketu kartu. Jei jus is tiesu mylit vienas kita, nelaimes paprastai suartina, o jos atsitinka ir nei vienas nesame nuo ju apsaugoti. Tik nesupratau del ko ji norite uzmirsti?

aciu...stengiuosi laikytis po kol kas...nes pratrukti negaliu sau leisti