Neįprasti, senoviniai vaikų vardai

Bandziau prisiminti senus sovietinius vardus
Drazdiperma (Dozdrastvujet pervoje maja)
Mels (Marx Engels Lenin Stalin)
Ildefonsas (nuo iljycius berods)
Oktiabrinas

Labiau esu už paprastus, nesudėtingus vardus. Norėjo mane močiutė pavadinti neįprastu vardu - džiaugiuosi, kad tėvai nė už ką nesutiko, nes tikriausiai dabar ji jau būčiau pasikeitęs.
Galiu kelis įvardinti neįprastus vardus: Terticijus, Telesforas na nežinau, neskamba man jie nei per ką.
Na, o šiaip gyvenime taip susiklostė, kad pavardė mano labiau prilipo negu vardas(pradedant mokykla, baigiant darbu)

as tik uz "normalius" vardus. Visokie (atsiprasau, bet mano nuomone tokia) Austarai ir Verdenes, labiau panaseja i fantazijos trukuma is zutbutini nora issiskirti is pilkumos. Gal geriau ugdyti taip vaikus, kad jie savo asmenybem issiskirtu, o ne neistariamais vardais? Aciu auksciausiajam, kad siuo atveju bent lituviski vardai pasrinkti, o ne kokie nors "pusgaminiai", kaip Mantautas ir kiti nesamoningi sudurtiniai. Cia galima bet ka galvoti, tiesiog sujungei pora vardu ir naujas - Ausramantis, Ramunegle:)
Na o su Verdenem ir Austarais, vaikai tikrai tures bedos mokykloj, nes tuoj is ju kokias nors pravardes padarys. Vaikai pakankmai ziaurus, tai tikrai nesuks galvos patinka ar ne vardo turetojui.

Na, darželyje pokolkas nėra jokių problemų su vardais - visi greit pripranta. Vaikai nesišaipo iš maniškių, užtat keturioms Ugnėms "Ugnės pugnės" tikrai ne miela.. Nemanau, kad tūkstančiai Určių, Kamilių, Emilijų, Rugilių ir pn yra geresnis variantas
Be to, sutinku su mintimi, kad reikia ugdyti vaiko asmenybę - ir tada jam bet koks vardas tiks. Galbūt ateityje Verdenė patamps nemenkai žinoma asmenybe Lietuvoje, ir tamstos vaikai savo vaikus būtent taip vadins?

siaip Amanda yra meiles dovanota taip kad jei per mazai ziniu turite tai nereiskia kad tas vardas nieko nereiskia kam reikia tas zino

Man asmeniškai, gražūs tokie vardai kaip Elžbieta, Filomena, Kleopatra.

man irgi grazu senoviski vardai kaip Elzbieta, Izolda

tik lietuviski ir ne kitaip. gime draugei sunus , dave varda ICHTIANDRAS, turejo tas berniukas promociute, vargse mociute - mire taip ir neismokusi , savo proanukio pasaukti pilnu vardu kad ir kaip stengesi , vadindavo : andru, jandru arba vaikeliu.

Kiek "senovinis" jau yra senovinis? Barboros ir Ievos vėl madingos. Ir Barbora man gražiai skamba. Norėjau dukterį Žemyna pavadinti. Nepavadinau dėl vienos priežasties: kosmpolitiškame, "sumažėjusiame" pasaulyje bus sudėtinga su tokiu vardu. Čia jis gražus, suprantamas, lengvai ištariamas. O pasaulyje jo net taisyklingai niekas neužrašytų, ne tik kad neištartų.

Iš nuosavos patirties: buvo klientė, vardu Izaura. Atėjo su draugu. Kai reikėjo jai pasakyti vardą ir pavardę, ji raudo, stenėjo, galop už ją pasakė jos draugas ir tą pačią minutę prapliupo juoktis. Toks įspūdis, kad jau ne pirmą kartą patyręs galimą žmonių reakciją į vardą. O panelė buvo raudona kaip vėžys... Visi,buvę kabinete, irgi vos laikėsi nesijuokę, net nebeaišku nuo ko - nuo tokio kvailo vardo ar nuo vaikino požiūrio į jį...
Kita situacija, irgi iš mano patirties. Vaikų darželio grupėje tarp krūvos Deividų, Edgarų, Armandų ir panašių, buvo vienas Jonas. Tiksliau - tą 4 metų berniuką visi vadinom tik Jonuku. Jį pažinojo ir mylėjo visas darželis - gal ir dėl vaiko mielumo, gal ir dėl to, kad jis vienintėlis ten buvo tokiu vardu... O iš kai kurių auklėtojų dar girdėjau tokius komentarus, kad matyt, labai gera šeima, kad vaikui tokį gražų vardą davė... Tai buvo prieš kokius 6 metus... Ir nuo to laiko man tas vardas tapo gražiu, nors iki tol atrodė visai netinkamas mažam vaikui...