Suaugę vaikai pas tėvus

Mano sunui greit 21 metai, bet jis neturi jokio noro pradeti gyvent savarankiskai... Tiesa merginu jo gyvenimelyje jau buvo su kuriom pagyveno po pusmeti ir.. atgal pas mama. Gyvena sau naudojasi viskuo, už nieka nemoka... ir jokio rupescio veide. Manau jau pats laikas pradet galvot ka veikt, kur gyvent .Todel bus paparasytas palikt vaikystes namus. Manau jau Laikas, nes buna atveju kai tas Laikas niekad taip ir neatena kai kam..

Gyvent savarankiskai finansine, butine ir gyvenamo ploto prasme pradejau palaipsniui budamas 26-28. Sakyciau gana velokai. Tik kaltas nesijauciu, nes tevai patys dejo visas pastangas, kad ta "bambagysle" islaikytu kuo tvirtesne. O igytas nepriklausomumas kelia tevams nemazas psichologines problemas, dar iki siol vyksta adaptacija.

manau viskas priklauso nuo busto salygų.... pvz gyvenu su tevais ikišiol bet tik todėl kad nematau tikslo kazkur kraustytis, kam kraustytis jei namuose 8 kambariai, kai tevai uzima tik du... beto tevai yra kaip draugai, santykiai puikus, mielai isgeriam kartu kavos ir paplepam... tad tik begti nuo ju ir tureti savus namus, nera tikslo... atsiras antra puse tada ir bus matyt... o savo vaiko kai uzgaus lygiai taip pat nenoreciau varyt, ir kad begtų nuo manes... jei tik bus tokios pat puikios salygos gyventi, visada prašom.. galima augti, uzaugti ir buti zmogui savarankiskam ir gyvenant su tevais, manau viskas padėta tik tevų aklėjime...

nuo vaikystes reikia mokyt vaikus but savarankiškam, ir uz save kovoti, ir kad niekas nera paduodama gyvenime ant auksinio padėkliuko....

idomu?

Aišku, visokių situacijų būna, bet apskritai tai kai vaikai net ir suaugę nuo tėvų namų neatsiplėšia man kvepia kažkokiais įsisenėjusiais kompleksais. Gi suaugęs žmogus turėtų norėti savarankiško gyvenimo. O koks ten savarankiškumas prie tėvų? Vis tiek tai valgyt pagamins, tai padės susitvarkyt. Taip ir neišaugama iš vaikystės.

Suauge vaikai turi gyventi atskirai. Manau nuo kokiu 21 metu.. pats laikas...

Tai labai blogai: suėjo 18 metų ir privalai apleisti tėvų namus ir pats ant duonos užsidirbti, ir ant mokslų. Jei nėra sąlygų ir apribotos galimybės - keisti valdžią ir vyti nuo lovio išnaglėjusius egoistus, demagogus ir kitus nenaudėlius bei klounus iš "Dviračio žynių" - budulių draugus. Dabartiniai rinkėjai - buduliai visai reikalą pagadino.

Atskirai turetu pradet gyvent kai igyja universitetini issilavinima ir gali save islaikyt. Anksciau nebent jei tingi mokytis.

Moterys labai atlaidziai ziuri i tai, jei pacios su tevais gyvena (juk patogu), taciau vyrams gink Dieve negalima Jos tai rupinasi tevais, o va vyrai jau mamyciukai

Vaikai is tevu namu turetu iseit baige mokslus mokykloj, ar bent jau po universiteto. Tai ir yra geriausias spyris i uzpakali, koks tik gali but. Tu pats uz viska atsakingas, pats savo kojines ir triusikus plauni ir tuomet ateina supratimas, kad tu to nenori! Tu nori gyvent geriau, tu stengiesi mokytis, ieskaisi darbo, o ne tinginiauji pas tevukus. O ka - namai sutvarkyti, valgis paruostas, saskaitos apmoketos. (net jeigu ir visa tai nepadaryta, ka jus pradesit neigt, bent jau tevai daug prie to prisideda). Apie geresni gyvenima ir nesvajot. Taciau lengviausias kelias - tikrai ne geriausias kelias.

Šiaip jau ir ant universiteto reiktų pačiam užsidirbti - tada suprasi ir kitų luomų gyvenimą, jų kasdienybę, buitį, galimybes. Iki 18 metų gi ir mokaisi gyventi. Na, bet pas mus dabar liberalizmas - galima gyventi kitų sąskaita ir sėdėti ant sprando, ir dar keikti tuos, kurių sąskaita gyveni.