Ne,Hush, praktiškai aš nesu tokioje situacijoje, bet prisipažįstu, kad kažkas tavo pasakymuose mane žeidžia. Gal tiesiog vyriška prigimtis, kuri taip dažnai vyrui tampa tarsi pateisinimu nuslysti į šoną taip įskaudinant moterų giminę, užuot vyrui bandžius patobulėti dvasiškai ir šiek tiek save apriboti, o ne nueiti lengvesniu labiau vaikišku norų ir malonumų keliu? Man taip nebuvo, bet gal iš moteriško solidarumo man sukilo tas aršumas.
Tu ieškai išeities norėdamas išvengti neištikimybės - turėčiau tave pagirti už tai. Tačiau bijau, kad tokios išeities (tau nieko neatsisakant) paprasčiausiai nėra. Gal ir dėl išeities nematymo tas pyktis dar. Gal reikėjo patylėt, jei neturiu ką patart. Bet ši tema man įdomi. Dar kartą atsiprašau, jei komentaruose leidau sau per daug nukrypti į emocijas.
