Vaikai užtiko mus besimylinčius!

Savaitgalį ryte su vyru papuolėm į labai keblią situaciją. Mylėjomės, o į kambarį įpuolė vaikai. Buvom nuogi, antklodė nusviesta kažkur į šoną, atrodo, kad vaikai išsigando ir pasimetė. Kažkaip sutrikom, nieko jiems net neaiškinom, iškart pradėjom su jais kalbėti apie kažką kitą, kad negalvotų apie tai, ką pamatė. Kaip jūs elgtumėtės, jei taip atsitiktų? Ką sakytumėt vaikams?

O ka darytumet jeigu jus uztiktumet vaikus besimylincius?

Nereikia nieko nei sakyti, nei juo labiau kazka aiskinti. Elkites naturaliai. Ir isidekit i miegamojo duris uzrakta:)

Privalot pasikalbeti, paaiskinti savo vaikams , jog taip daro vienas kita mylintys zmones. Stenkites, jog tai nepasikartotu, tai ypatingai neigiamai veikia vaikus, tai net gali itakoti visa ju gyvenima. Tokie dalykai tevu ir vaiku nesuartina.Jei keisis vaiku elgesys kreipkites i vaiku psichologa, tai yra rimciau, nei jus manot.

Negąsdinkit :) Aprimus pirmam pasimetimui, ramiai su vaikais pasišnekėjom ir paaiškinom, kad tėvelis ir mamytė taip parodo, jog vienas kitą labai myli ir kad čia nėra nieko blogo. Po dienos vaikai jau užmiršę šį įvykį buvo ;)

Butent. Mes, suauge, daznai perdedam kai kurias situacijas, kuriu vaikai galbut visai nesureiksmina. Kas cia iskart pas psichologus siunte. Cia kaip pirsta isidurus- iskart ligoninen lekt- o gal stablige bus? :) Beje, laibai priklauso, ir kokio amziaus vaikai. Cia tiktu gal senas, bet sioms dienoms tinkantis anekdotas:
Tetis pasikviecia sunu ir sako- 'Vaikeli, tau jau 12, noreciau pakalbeti su tavimi apie seksa'. 'Gerai, teveli, klausk, kas tau idomu'- atsako sunus... :)

Dar vienas anekdotas:
Vaikų darželis. Berniukas pasakoja apie savo šeimą:
- O žinot, mano tėveliai labai išsigąsta filmukų.
- Kaip tai?
- Na, kai tik prasideda filmukai, jie greitai bėga į miegamąjį, lenda po antklode ir labai dreba