Senberniai & Senmergės

Musu kulturoje yra paplites reiskinys i tokius zmones ziureti su panieka. As i tai ziuriu kitaip - t. y. visuomenes nusistatymas pries zmogu, kuriam reikalinga rimta pagalba (juk meile taip reikalinga kiekvienam zmogui). Jei tokiu likciau (ir tai man gresia) i sia agresija atsakyciau dar stipresne, kad issaugociau savo oruma.

Kodel nori kariauti? ta prasme kodel tau svarbu kas ka sneka?

Palyginus man mazai rupi, bet ne visiskai nerupi, nes esu socialus gyvulys is prigimties. Instinktai man liepia saugoti mano socialini statusa. T. y. beprasmiska, bet sunku sakotis pries gamta - as nepajegiu, todel bandau eiti abejais keliais. Snekam ne i tema.

As kazko nesupratau. Apie ka nori pasikalbeti, apie ka tema?

Na apie senbernius, senmerges ir poziuri i juos, ne tik apie mane

Geriausia gynyba – puolimas. Deja ši strategija veiksminga ne visada, o būtent šiuo atveju netgi pražūtinga, nes jūs netik kad neapsiginsit, bet dar labiau paskatinsit išpuolius. Kodėl taip yra? Elementaru, strategiškai išpuolio esmė – žala(kokia ji bebūtų) arba provokacija, tačiau jeigu atsako nesulaukia laikytina nepavykusia. Negalima įžeisti pašnekovo, kuris neįsižeidžia, negalima išprovokuoti to, kuris nesileidžia provokuojamas, neįmanoma ginčytis su žmogumi, kuris nesiginčija su jumis ir t.t. Kas blogiausia puolančiajam – pamatyti, kad jo metodai visiškai neveiksmingi, priversk jį suabejoti savimi ir juo suabejos aplinkiniai. Palaužk priešo armijos moralę/pasitikėjimą savimi ir pusė darbo padaryta.

Pvz.
-Eik tu senberni.
-Taip, prastai man. Guodžia tik tai, kad kiekvieną vakarą guldamasis miegoti labos nakties galiu sakyt vis kitai moteriai.

-Eik tu senberni.
-Teoriškai – taip, tačiau praktiškai buitimi, skalbimu, maisto gaminimu rūpinasi mama – beveik kaip tavo žmona, tik pranašumas tame, kad niekada nepriekaištauja ir nevaiko namo parsivestų kolegių iš darbo.

ETC.

Senbernis tai tas, kuris į darbą rytais ateina iš skirtingų krypčių