Kuo vadovaujatės gyvenime

Tamsta matyt stipriai ne lapais uzsiklojes, kad cia lankotes?

Pagal viską REIKTŲ kliautis protu, bet kartais ir jis paveda (jau nekalbu apie savo intuiciją...)... Vienu žodžiu yra taip - mokykis nesimokęs iš kitų klaidų ir patarimų, bet kol savo kailiu nepatirsi, nenudegsi kaip reikiant, tol nežinosi KAS, yra KAS

Ką turi išvis omenyje "psichologų patarimu"? Joks psichologas tau negali ir nepasakys ką daryti su tavo santykiais... Jo darbas - padėti tau pačiai susitarti su savimi.

Turiu pritarti -profesionalus psichologas nepatarinėja, o padeda susigaudyti savo gyvenime žmogui pačiam. Jei turite galvoje -straipsnius, tai jų būna gerų ir gana nevykusių. Žmogus turi atsirinkti pats, kas jam tinka, kas ne.

"....Senatorius Moynihan straipsnyje “Apie moralinio nuokrypio ribų susiaurinimą” nagrinėjo deviacijos sąvoką. Kas anksčiau buvo laikoma nemoraliu elgesiu, dabar jau manoma tokiu nebesant; kas anksčiau buvo laikoma nenormalu, dabar jau tapo norma. Teigiama, kad nenormalaus, nemoralaus elgesio lygis krenta, bet taip atsitinka todėl, kad nenormalumo slenkstis aukštėja: anksčiau nukrypusiu vadintas elgesys dabar toleruojamas ir pateisinamas. Skyrybos ir vaikų gimimas ne santuokoje, kitados pranašavęs šeimos žlugimą, dabar vertinamas daug atlaidžiau: neteisėtas vaikų gimimas (illegitimacy) dabar vadinamas “vaikų auginimu ne santuokoje”, o išsiskyrusios bei netekėjusios moterys, auginančios vaikus, suplaktos į “vieno gimdytojo šeimos” kategoriją. 1929 m. Šv. Valentino dieną Čikagoje vykusios žudynės, kai keturi gangsteriai nužudė kitus septynis, sukrėtė tautą ir tapo enciklopedijų bei istorijos vadovėlių legenda; kaip pastebi James Q. Wilson, šiandien Los Andžele tiek žmonių yra nužudoma kiekvieną savaitgalį....

.....Viktorijos laikų Anglija nepasidavė moralinei ir kultūrinei anarchijai, kuri, teigiama, yra neišvengiama ekonominio individualizmo pasekmė, nes vadovavosi stipriu etosu, kuris tą individualizmą kontroliavo. Individas, asmuo Viktorijos epochos žmonėms buvo visuomenės sąjungininkas, o ne priešas. Asmeninis interesas buvo suvokiamas ne kaip priešingas bendrajam interesui, bet kaip pastarojo intereso instrumentas. Savidisciplina ir savikontrolė buvo savigarbos ir savęs tobulinimo šaltiniai; o savigarba – pagarbos kitiems sąlyga. Trumpai tarus, asmuo buvo suvokiamas kaip turintis tiek teises, tiek atsakomybę, tiek pareigas, tiek privilegijas.

Šiandieninis saviraiškos, savirealizacijos supratimas kyla iš asmens, kuris neprivalo pagrįsti savęs jokiomis vertybėmis, jokiais tikslais ar asmenimis, esančiais už jo. Tai yra atsiribojęs, narcisistinis ir solipsistinis asmuo.

Tai yra paskutinė viktoriečių mums duodama pamoka: visuomenės etosas, jos moralinis ir dvasinis pobūdis negali būti suvesti į ekonominius, materialius, politinius ar kitokius veiksnius; vertybės toli gražu nėra ekonominės realybės atspindys, kaip sako Marksas, – jos pačios esmingai formuoja šią realybę. Jei sparčių ekonominių ir socialinių pokyčių metu viktoriečiai pademonstravo gebantys ryškiai patobulinti savo padėtį ir nusiteikimus, tai galbūt ekonominių ir socialinių pokyčių rezultatas nebūtinai yra visuomenės pakrikimas. Jei jie sugebėjo išsaugoti ir netgi sustiprinti etosą, kurio šaknys glūdi religijoje ir tradicijoje, tai gal mes nesam apriboti materialių sąlygų, kaip manėme. Postindustrinė ekonomika nebūtinai implikuoja pomodernistinę visuomenę ar kultūrą, o tuo labiau – demoralizuotą visuomenę ar kultūrą.

„Moralė ir politika: neokonservatyvus požiūris“, Demokratinės politikos institutas – Vilnius, 2005."
[url:1vzur1a0]http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-05-13-gertrude-himmelfarb-demoralizuota-visuomene-britiska-amerikietiska-patirtis/5828[/url:1vzur1a0]

aš tai labai pavydžiu tiems kurie susirado čia sau poras ir viskas baigėsi vestuvėm, ir laimingai sau gyvena. Taip pavydžiu,kad kai paskaitau tas laimingas istorijas,net susigraudinu kaip tiems žmonėms pasiseka gyvenime. Kodėl tokia neteisybė pasaulyje, kad aš turiu būti viena, o kiti yra mylimi ir turi šeimą.Tie žmonės tokie gražūs ir laimingi man atrodo...

Aš tai vadovaujuosi meilužės patarimais, o kuo vadovaujatės jus - aš nežinau. Gal uošvienės?

Nekeliu kaip reikalavimo, nes ir psichologai pataria nesureikšminti tokių dalykų, bet gyvenimo patirtis parodė, kad, jei vyras be universitetinio išsilavinimo, tai pažintis tęsis tik vieną ar du pasimatymus. Jei amžiaus skirtumas didesnis nei keturi metai ( nesvarbu į kurią pusę), tai romantiškų santykių tikrai nebus. Finansinei padėčiai didelės reikšmės neteikiu, mėgstu užsidirbti pati, bet, kai ignoruojami mano poreikiai ir interesai išsiskiriu be didelių abejonių. Juokinga, bet tokia patirtis.

Kazkokius nesamoningus psichologus pasigavai. Sakyk geriau, kad tau taip patogiau manyti.
Tavo poreikiai ir yra tavo poreikiai, nereik ju perkelti kitai pusei. Tai, kad turi interesu (reikalaujant) i kita asmeni nekelia abejoniu, kad issiskiri. Siu issiskyrimu seka, liudija apie tavo isitikinimu klaidinguma.
Ne patirtis tavo juokinga. Bet isitikinimai kuriu pati sau esi auka.