teks iseiti is darbo, negaliu susitaikyti

Pavaduoju moteri, kuri greit grys is vaiko auginimo atostogu.. Man liko keli menesiai. Isimylejau si darba, patinka viskas, tai - ka darau, zmones ir t.t. Santykiai su visais geri, is darbo gryztu gera nuotaika, nepavargusi, darbo namo neparsinesu, nes viska speju. Visi pripazysta, kad dirbu 100 kart geriau uz pris tai buvusia darbuotoja. bet nieko negali padaryti, direktorius- labai geras zmogus, laikantis istatymu, o naujos darbo vietos sukurti neimanoma... Nezinau, kaip atsikratyti liudesio ir apmaudo, kad teks iseiti...
Gal kas buvo panasioje situacijoje, kaip isgyvenote? Man laai sunku. Baisu likti be darbo, be pajamu, ir gaila, kad atrodo, geresnio kolektyvo niekada nesutiksiu... Mane laiko labai gera ir su viskuo susitvarkancia darbuotoja, labai gerai atsiliepia visi kolegos, kad pries tai dirbusi moteris prastai dirbo, letai, daug nemokejo... Dabar daug naujoviu ivesta. O dabar ji ateina ir dar sako "na kada man pas tave ateiti mokytis?" Kodel as ja turiu apmokyti? Ar tai sazininga mano atzvilgiu? Kaip man pasakyti, kad jos neapmokysiu, pati tegul kapstosi? Ar privalau? Juk cia jos darbas... o ne mano

Savęs negali vertinti , tai turi daryti kiti... Jei tikrai visi mato, supranta,kad dirbi geriau ,manau turėtų į tai atsižvelgti ir tarkime įvesti papildomą etatą pvz. padėjėjos ir pan. Teik pasiūlyymą direktoriui . Mokyti nieko neprivalai ,bet jei už pamokas gausi atlygį ,kodėl gi ne Sėkmės

Jaigu taip jau yra, kad dirbi daug geriau uz ja, atsiras del ko ja ismesti. Siek liek lukterk, o pries iseidama, pasakyk direktoriui, jog viliesi, kad laisva vieta kadanors atsiras..

Ne manau kad baimė prarast darba pateisina kito šmeižimą ar menkinimą ir šefo užpakalio laižyma kad tik neišmestų o išmokt visada galima dirbt ojuk tas žmogus buvo savo darbo vietą jai užleidęs ir dabar suėjus laikui darbo taip pat neturi o istatymas yra įstatymas nes kai jų lietuvoj nesilaikoma tai tokia laimingą lietuvą ir turim SUSIRASI KITA DARBA! Paklausi kur as ji siais laikais rasiu tai pati sau ir atsakyk kur ras moteris vietoj kurios tu dirbi!

Tik kalbu ir patariu, kaip mane gyvenimas moke, moko ir manau mokys. Pradzioj pyksti ant tokiu dalyku, taciau poto prisitaikai ir pats jais vadovaujies.

Aciu visiems. Tiesiog bandysiu dziaugtis kiekviena diena,praleista cia... Bet kaip sunku... Lygiai toks pat jausmas, kaip reiketu skirtis su mielu tau zmogumi... Gaila, kad daugumoje darbovieciu kiekvienas uz save. O cia yra KOLEKTYVAS is didziosios raides, ne karta sulaukiau pagalbos is skyriu, kuriu visiskai neliecia tavo darbas. Tiesiog rezultatas - yra viso kolektyvo drabas, ir jei tau reikia cia pades visada, net jei neprasysi... ech..

taip taip, visas kolektyvas auksas, išskyrus moterį, kuri iš dekretinių į savo darbą grįžta. Ir atsitik tu man taip kokia ji čia nesolidi..

koks cia debilas svecias atsirado? kad tik rasyt nesamones. jei sikna niezti -pasikasyk, o ne prie kompo sesk, kad savo suraukta snuki visiem pademonstruotum.

Na, tarkim, aš tave labai suprantu - laikai dabar sunkūs, darbai nesimėto, o šis dar ir patinka, ir sekasi. Viskas būtų labai gražu, bet:
Įsivaizduok, tu grįžti po vaiko auginimo atostogų ir nebėra tavo vietos. Kažkas ją užėmė. Tegul ir pati geriausia darbuotoja, bet darbo vieta tai tavo! Va kaip tu jaustumeisi? Lengvai susirastum kitą darbą su mažu vaiku? Kaip būtų su tavo teisėtais lūkesčiais, planais, nuotaikomis???
Laimė, šiuo atveju įstatymas gina tą moterį, o direktorius yra ne geras žmogus, o tiesiog įstatymų besilaikantis įmonės vadovas ir pagarba jam už tai. Pagaliau gal ta moteris irgi gal ne pati prasčiausia darbuotoja, o tik ne taip spėriai tvarkėsi su užduotimis, nes laukėsi ir turėjo kitų rūpesčių.
Šiuo atveju, kad ir kaip bebūtų gaila, tu turėjai žinoti, kad tau vieta yra iki tada ir tada, o paskui jau kaip Dievas duos... Turėjai būti tam morališkai pasiruošusi nuo pat pradžių.
O šiaip, nenusimink. Paprastai geri darbuotojai nesimėto, rasi ką nors...

marinta> pasakysiu labai banaliai: nesidziauk radus, neverk pametus. Kartais negali zinoti, kaip is tiesu geriau. Gal po keliu menesiu su gerom rekomendacijom gausi nauja gera darba. Gal po keliu metu taves pacios neismes is darbo kai noresi grizti is dekretiniu. Ar tau patiktu, jei grizusi i darba vietoj pagalbos sulauktum replikos "kapstykis pati, tai tavo darbas"? Prisiminiau dar viena banalia patarle: "kaip sauksi, taip ir atsilieps". Nebutinai tais paciais zodziais, nebutinai tais paciais metais...
Del nieko neliudek, elkis pagarbiai (net su prastesnemis). Stai ir viskas