Tik draugai?

Aš po 2 pasimatymų vienam maloniam ir kultūringam vyrukui pasakiau " mes galim būti tik draugais" (galėjau pasakyti ir po pirmo), nes nėra absoliučiai jokios fizinės traukos. Mes bendraujam, susitinkam, susirašinėjam, nežinau, ką jis galvoja, nes nieko daugiau neklausia, bet aš žinau, kad tai negali į nieką daugiau peraugti. Smagu padiskutuoti, kartu laiką praleisti, bet tik tiek. Kartais pamąstau, kad jei paimtų už tankos, nepatiktų...
Jis man kaip draugė, su kuria galima plepėti ir tiek.
Galvoju, kad neretai, kai du žmonės yra tik draugai, vienas jų nejaučia jokio potraukio, todėl taip ir yra. Liūdna, jei kitas tikisi, kad situacija pasikeis.

is tiesu ir pas mane dabar panasi situacija...pradzioj, jis visiskai manes netrauke, bet kadangi buvo iniciatyvus, tai as su juo susitikinejau ir smagiai leidau laiką. Tiesa, vienu metu jau buvau bepradedanti galvoti apie seksa su juo, ir jei jis tuo metu butu parodes iniciatyva, manau buciau "pasirasiusi", bet kadangi nieko nebuvo is jo puses, tai man irgi jau seniai "tai" nuslopo ir dabar esam tik draugai, jau puse metu leidziantys kartu laika. bet jau dabar tikrai zinau, nieko daugiau nebus, nes jis mane pradeda daugiau erzinti, nei traukti. taip, kad mano isvada: jei tikiesi kazko daugiau, niekada nereikia per ilgai "tempti guma", ji tiesiog plyšta, o tada jau nesuklijuosi

o kam tusciai leidziat laika uzsiimkit kuo rimtesniu pvz darbu

Netikiu, kad vyras ir moteris gali būti tik draugai. Anksčiau ar vėliau atsiranda ir seksualinė trauka, net jei iš pradžių jos nebuvo.

Taip, taip, vyrai tai tik dirba nuo ryto iki vakaro

Beje, labai smagu paplepėti su vyriškiu, kuris tavęs netraukia kaip su draugu. Daug tada sužinai apie vyrišką giminę ir taip pleti savo akiratį. Nemanau, kad tai tik tuščias laiko gaišimas -kažkada gali praversti

Aš irgi netikiu. Niekada neturėjau. Buvo klasiokai, kolegos, kaimynai, ir jokių draugų aš nenoriu, o noriu vyro-sutuoktinio

(nemeluoju, taip mano rimtoj anketoj parašyta)