Ar imanoma isimyleti?

Kiekvieno žmogaus kiekvienos meilės vis kitoks kelias. Vieniems ateina greitai, kitiems ir metų prireikia. Vienintelis būdas suprasti - stebėti save, jausti. Meilė turi tam tikrų požymių, kurių neturi aistra, daraugystė, susižavėjimas...

Nagi nagi sudomino mane sitie "pozymiai",suprantu kad kiekvienam savo,kaip sakoma,bet siuo atveju paimkim jusu poziuri.. Taigi?
p.s. jei manai kad tai perdaug intymu kad butu cia isdestyta suprasiu

Ne, neintymu, netgi sakyčiau neoriginalu. Tai nesenstantis meilės apibūdinimas iš Biblijos, kuris jau buvo cituotas kur tai:
[color=#0000BF:1o0n4lks]„Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi; meilė nesidižiuoja ir neišpuiksta. Ji nesielgia netinkamai, neieško sau naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga, nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai. Ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria. Meilė niekada nesibaigia“ (1 Kor 13, 4–8).[/color:1o0n4lks]
Dar nuo savęs galiu pridurti: kai žmogų myli - nejauti to slegiančio skausmo, nerimo, kuris visada lyti susižavėjimą, aistrą. Su mylimu žmogumi viskas atrodo įmanoma. Tai mano tokie pastebėjimai, kurie gavo patvirtinimą. Sakote, taip nebūna? O kas sakė, kad meilė dažnai sutinkama?...

Jo.. citata tai veza! Pamenu kai pirma karta ja isgirdau likau pritrenktas ir ikveptas.
Bet cia sakyciau labiau taikoma seimai,tevu ir vaiku santykiams,ar atvirksciai ir ipac sutuoktiniu.Cia kaip koks "meiles reglamentas",bet susuipazysti,praeina po kurio laiko susizavejimas ir ima kankint abejones: -tai ka tada lieka 1-intelis kelias pabut atskirai,kad suprast ar myli? O jei tada kyla klausimas gal cia isvis tik pripratimas,prie zmogaus,gal nemokejimas gyventi vienam..
Kitas dalykas jei tavo isrinktasis-(oji) nepripazista biblijos,arba tiesiog nelinkusi gilintis i tokius dalykus,ar sako "nesiruosiu zemintis"(cia turiu galvoje nuolankuma) ir tiesiog linkus kartoti tevu,ar seneliu klaidas... KAS tada??
Ir pabaigai: sakai "netaip daznai meile sutinkama",tai taip iseina vaizduojames kad mylim ir stengiames tiesiog gyventi,auginam vaikus,kurie stebi mus,perima visa tai ir sitas uzdaras ratas niekada nesibaigia.....................!?

Ne, netaikyčiau tai vien sutuoktiniams. Įsilkausykite į savo jausmus, kai būsite įsimylėjęs ar mylėsite - kažkas panašaus jums šmėkštels bent trumpam. Praeina susižavėjimas -į jo vietą ateina arba meilė arba abejingumas. Jau čia jūs turite pats pajausti. Galima ir atskirai pabūti. Pvz. būna kad tik pabandžius nutraukti santykius supranti, kad žmogus tau svarbus.
Ne taip dažnai meilė sutinkama - taip, ko gero. Bet yra tokia įdomi traktuotė. E. Tolle "Šios akimirkos jėga" teigia, kad [color=#800080:1tlpxbme]"meilė yra gyvenimo jautimas giliai savyje ir visose kitose būtybėse. Ji nedaro kurio vieno asmens ypatingo. Tačiau meilės stiprumas gali skirtis. Gali būti, kad kažkas priima ir atspindi jūsų meilę aiškiau ir stipriau negu kiti, ir jei tas asmuo jaučia jums tą patį, galima sakyti, kad tarp jūsų mezgasi meilės santykiai. Ryšiai, kurie mezgasi tarp jūsų ir to asmens, yra tokie patys, kaip ir jūsų ryšys su žmogumi, sėdinčiu greta jūsų autobuse, su paukščiu, medžiu, gėle. Skiriasi tiktai šio ryšio stiprumas".[/color:1tlpxbme] Gal viską dar labiau sumaišiau...

Anaiptol aciu uz ataskyma,net nesitikejau tiek.. Norejos issilieti,bet gavau kur kas daugiau -smagu cia padiskutuoti.......