Senbernis

palikit ta zmogu ramybej,jei jam i rvienam gerai, tai ko jam ant kaklo kartis??? o ka darysit kai suviliosit ji, jau zinot? ar tai pataps eiliniu "akciju pasitikrinimu" po kurio ta senberni mesit lauk toliau nei akys mato?

Kad ir koks uzketejas butu prieit ir pakeist galima tesiog nereike visko iskart noret viska potruputi duodant laisves (kas sunkiausiai )

As tai manau, jeigu zmogus per 30 su virsum metu nieko nesusirado, jauciasi senbernis, tai vargu, ar jam ko nors rimto ir bereikia. Turiu tokiu draugu, kurie patys sau seimininkai, nereikia jiems seimos ar vaiku. Ir susirade rimtesne moteri jauciasi, tarsi uzspeisti kampan..

cia jie taip patys save guodzia, ir aplinkiniams "meluoja" (tie patys sau seimininkai). Visiems reikia tos meiles, demesio, silumos. Bet negi viesai pripazinsi, kad tu esi silpnas vienisas zmogus siam margam pasauly. Kiekvieno zmogaus kelyje pasitaiko rimtu ir nerimtu palydovu. Bet jei atrastu ta kurio/-ios noretusi salia rytais abejoju ar praleistu pro sali.

o autorei senberniu viliot nepatarciau, jei jau juos reikia viliot, tai gal jam ne taip jau taves ir norisi??

vat pritariu šitai nuomonei, jei atsitrastų tokia su kuria norėtūs susieti gyvenimą, tai nereiktų ir gundyti

Matote kodel , mes, tampame senberniais? Priezasciu yra daug :
1. Nenusisekes bendravimas su moterimis.Senbernyste nera amzius. Daugybei vyru senbernyste jau pradeda formuotis nuo 18 - 19 metu. Viskas priklauso nuo tam tikru aplinkybiu, issilavinimo ir t.t.
2. Ko pasekoje atsiranda vieniso vilko sindromas. Paprastai siuo laikotarpiu vyrai stengiasi savo nelaime kompensuoti karjera ir sunkiu darbu. Atsiranda polinkis i "pigias" moteris. Moteris vyro akyse ima tolti nuo idealo, ji nera antroji jo puse. Vyro viduje laimi pragmatiskumas.
3. Laikui begant pragmatiskas vienisumas padaro savo... Imi laukti mirties.

Viska ka isvardijau zmogus isgyvena labai stipriai. Vienatves sielvartas tiesiog pleso i gabalus. Kol pagaliau ateina diena, kai viduje taip skauda, kad to skausmo jau nebejauti. Vat tada ir tampi senberniu. Tai zmogaus nelaime, patikekit manim.

Ir kas trukdo susirasti moterį ir taip nebekentėti? Negi naiviai reikia tikėtis, kad pati moteris ateis ir paskambins į duris? Vienatvės sielvartą galima pakeisti bendravimu, visa puokšte jausmų, bet jei tik ir galvosi "kaip man skauda, koks sielvartas", tai tada tikrai belieka laukti mirties.... Nėra idealių žmonių: nei vyrų nei moterų, gal reikia šiek tiek kantrybės ir noro (būtinai) pažinti kitą žmogų ir nusimesti savo senbernio ar vienišiaus kaukę? Labai daug vienišų žmonių, tik vieni neleidžia užvaldyti veinišumui ir sielvartui, o kiti tik tuo ir gyvena... Kaip žinia, savo kelią renkamės patys.....

as tai paklausiu kitaip senbernystė gali trugdyt tik man paciam tai mano reikalas o koks reikalas jūs kad cia taip domites , dabar demokratija ir kaip norim taip gyvenam ne jūsų suknistas reikalas jums netrugdom tuom ,netgi priesingai nelendam jums i akis taigi kaip klojiesi taip ir miegi tai ramiai ir miegokit.

Senbernystės kaip ir senmergystės priežasčių yra begalės. Jei senbernis/senmergė nenori būti suviliojama, tai ir nelįskit prie jo/jos. Gal jam/jai ir vieniems gerai, o gal jūs ne jo skonio, čia irgi priežasčių milijonai. Jei jis/ji norės būt suviliojama, jūs tai pajusit, jei nenorės -tai ir nelįskit žmogui į dūšią, į akis ir visur kitur

Teisingai tai kiekvieno asmeninis reikalas