Ydingas bendravimas

Su kuo jums asocijuojasi fraze YDINGAS BENDRAVIMAS? Kartais pagalvoju, kad gal internetinisbendravimas ydingas, nes nematai zmogaus, po truputi pradedi netgi tingeti eit i susitikimus ir pakanka vien pamaigyti mygtukus... Kaip jums atrodo? Gal yra ir blogesniu ydingo bendravimo pavyzdziu, nei kad internetas?

Tokiu pavyzdziu yra begales,kuo cia detas bendravimas internete? Ydingas-daugiaprasmis zodis.Tai gali but ir bendravimas is isskaiciavimo ar siekiant pasipelnyt,bendravimas su netinkamais zmonemis,amoralus bendravimas etc.

Man ydingas bendravimas siejasi su paviršutinišku, tuščiu, betiksliu, kai daug plepalų, o esmės nėra. Toks, kuris neatitinka žmogaus asmens vertingumo. Manau, kad žmonės - vertingi padarai. Kai vertybės vidinio turinio - jausmų, apmąstymų, nuostatų - nejauti, o jei dar nejučia ir įsileidi į tokį nenaudingą dūzgenimą - teka brangus gyvenimo laikas pro šalį. Valkiojamės tada kaip vienkartiniai lėkšti daikteliai, kuriuos gali mainyti vieną po kito be jokių nuostolių.
Todėl pavargus geriausia eiti ilsėtis užuot bendravus su TV ar tuščiai pliurpus bet ką su kitu tokiu pat pavargusiu žmogumi.

Ydinga yra bendrauti, kai nenori bendrauti. Mandagios frazes, ishspaustos shypsenos, sakai zhodzhius, kuriuos turi sakyti, nes zhinai, kad kitas juos nori isgirsti......

Kartais reikia, parodyt žmogui dėmesį, nusišypsoti, nors ir nenori. Nerėžti tiesiai ką galvoji, pasakyti kartais geriau nei tikrovėje yra, jei žinai, kad padės ar paguos. Pvz., darbe, namie taip būna.

O kokiais kriterijais ta esme apibrezt,kaip ismatuot sutikto zmogaus intelekta-tinkamas pokalbiui tipazas ar ne?Jumis remiantis,kiekvienas pokalbis su zmogumi turi but dalykiskas ir svarbus,tartum koks uzsienio reikalu ministru susitikimas ar astronomu simpoziumas gyvybes zvaigzdes N planetu sistemoje klausimu.Deja,ne visi esam donskiai ir ozolai,tokiu vienetai.O kartais malonu su zmogumi snektelt tiesiog apie nieka-darba,buiti,kasdienius rupescius,sveikata.

Visai ne apie tai kalbejau ....
pavyzdziai ne tie:
darbe pvz. uzhtenka elementaraus mandagumo. juk vienas dalykas mandagiai pasisveikinti ir persimesti dviem frazem apie ora su kolega, o kitas - dalintis isgyvenimais/atsitikimais ir kita asmenine informacija.
O ir namuose, jei esi su mylimu zhmogumi noresi, kad jam butu gera, todel ir guosi ir demesi rodysi. nuoshirdzhiai ir geranorishkai. Tai - naturalu....

Nemanau, kad darbas, buitis, kasdieniai rūpesčiai, sveikata yra "niekas". Tai temos, per kurias žmogus gali atsiskleisti, jei iš tiesų nori bendrystės. O kai apie tokius dalykus imama kalbėtis tarsi apie nieką, tai ir išeina ydingas tarsi "bendravimas",- juk puikiai galima pasislėpti už visiems bendrų štampų ir trafaretinių frazių apie gyvenimą.
Man atrodo, kad ne mano reikalas kito žmogaus intelektą nustatyti. Ydingas bendravimas ne nuo intelekto priklauso, nes su kvailiuku, vaiku ar kokiu katinu galima labai gerai pabendrauti. Nes jie dažniausiai nebando dėtis tuo, kuo nėra, vaidinti kaži ką...
Bet šiaip - žmonėms labai gera susitikti kaip karaliams/užsienio reikalų ministrams/ astronomui ir žvaigždei

kai abi pusės jaučiasi pagerbtos kito, tokio kilmingo asmens, dėmesio.
Mylintys žmonės argi ne taip susitinka? Tik gaila, kad paskui tas pagarbos jausmas dažnai nusivalkioja ir išnyksta kasdienybėje, paskęsta tarp erzinančių smulkmenų... Tiksliau, ne pats išnyksta, bet žmonės jo nepuoselėja, matyt, nejučia tikisi, kad be pastangų pasaka tęsis.

Pasirodo, konkuruojantis bendravimas yra labai ydingas...
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/94464
Man atrodo įtikinama, ir tinka ne tik vaikams

[quote:18pzxlnt]"Kai kurie dalykai yra iš prigimties destruktyvūs. Ir vienas iš tokių – konkurencija, kuri reiškia, kad vienas žmogus gali patirti sėkmę tik tada, kai kiti patiria nesėkmę."
"Dauguma žmonių pralaimi daugumą kovų, ir savaime suprantama, kodėl tai kelia abejonių savo jėgomis. Bet net ir pergalė nesustiprina savo vertės pajautimo, tik leidžia <...> patirti trumpalaikį triumfą. Tyrimai parodė, kad dėl konkurencijos savivertės jausmas tampa priklausomas nuo išorinių vertinimo šaltinių: žmogus vertas tiek, kiek jis padaro. Dar blogiau – esi tuo geresnis, kuo daugiau žmonių tau pralaimėjo. Konkurencinėje kultūroje tvirtinama, kad neužtenka būti tiesiog geram – reikia triumfuoti prieš kitus. Sėkmę imama tapatinti su pergale, nors tai du skirtingi dalykai."
"Dauguma mūsų užaugome tikėdami, kad geriausiai dirbame tada, kai varžomės – tai yra, kad be konkurencijos taptume nutukusiomis aptingusiomis vidutinybėmis. Mūsų visuomenė tiesiog religingai įtikėjusi šia tiesa. Bet tai mitas. Tyrimais tvirtai įrodyta, kad dėl konkurencijos darbo našumas prastėja."
"Kai vienas <...> laimi, kitas pralaimi. Vadinasi, kiekvienas neišvengiamai ims kitus laikyti kliūtimis savo kelyje į sėkmę. Būtent tai – o ne trupmenos ar įvarčiai – ir yra tikroji pamoka, kurią išmoksta mūsų vaikai konkurencinėje aplinkoje.
Dėl konkurencijos vaikai ima pavydėti laimėtojams, niekinti pralaimėjusiuosius (anglų kalboje turbūt mažai labiau niekinančių epitetų kaip „Nevykėlis!“) ir įtariai žiūrėti į kiekvieną kitą. Konkurencinėje aplinkoje sunku kitame įžvelgti galimą draugą ar pagalbininką; net jei šiandien nesi mano priešas, rytoj gali juo tapti.
Kai stengiesi pasirodyti geriau už kitus, sunku jais pasitikėti – tiesą sakant, būtų neracionalu pasitikėti tais, kuriems tavo nesėkmė naudinga. Geriausiu atveju, dėl konkurencijos palydime vienas kitą įtariais žvilgsniais; blogiausiu atveju, pasidarome agresyvūs. Santykiai tarp žmonių tampa įtempti kaip styga, o beužsimezgančios draugystės dažnai nuvysta nepražydusios.
Mokslo tyrimai padeda paaiškinti, kodėl laimėti-pralaimėti sistema tokia destruktyvi. Varžantis tarpusavyje sunkiau suvokti perspektyvą, tai yra, pažvelgti į pasaulį kito akimis."[/quote:18pzxlnt]
Čia iš to aukščiau nurodyto straipsnio (Alfie Kohn. Byla prieš konkurenciją).
O šitame forume konkuravimo beprasmybę atskleidžia "-iausios temos" konkursai.