Turėjau ir aš panašios patirties, tai vyruko šeima taip nepaliko ramybėj, kad sėkmingai iš jo darė ir padarė senbernį, o motina reikalavo, kad brolis dalyvautų sesers gimdyme ir t.t. Nežinau, kam tai galėtį atrodyti normalu. Kaip viena pasakė- betrūko, kad dar miegotų kartu.
Turiu pati brolį, šnekam apie daug ką, kartu leidžiam laiką, nes juk esam šeimos nariai ir t.t. Bet viena yra kai laiką leidi kartu, bet kiekvienas gyvena savo gyvenimą savarankiškai (žvakės per pasimatymus nelaikau- nemanau, kad tai normalu), o kita- kai šeimos nariai kišasi arba kai žmogui kitas žmogus reikalingas tik dėl akių (visi turi antras puses ir man reikia turėti, bet toliau noriu sau gyventi, kaip sesutės broliukas ir mamytės sūnelis), o ne todėl kad tas žmogus iš tiesų jam reikalingas, rūpi ir nori bendros ateities.
Tiesa, nekritikuok sesers. Prie gero neprives, tik erzins ir nuteiksi prieš save. Dažniau ir atviriau užsimink, kad nori pabūti kartu ir tik dviese O jei nedaeis- kam tau tas sesutės broliukas-mamytės sunelis. Susirask kitą su savo galva
DarniPora.lt