Isdavyste. Vasaros darbas palangoje. Kokia baisi klaida ivyko, nezinau, kur tada mano galva buvo.. Bendrabucio aplinka mane is tiesu baugino, kai bet kada betkas galedavo ieiti i kambari, buti ir negaledavai isvaryti lauk. Bendrabucio fone teko susipazinti su daugeliu. Istiesu, Palanga man paliko kosmara, siauba, i ta vieta niekad negrysiu dirbti.
Atejo momentas, kai jauciausi labai vienisa, juk dirbau, gryzdavau vakare namo, ir vistiek budavau viena, be mylimojo. Jis dirbdavo. Ojetus, juk as ir buvau ta, del kurios jis pradejo dirbti..
Tas vienisumo jausmas skatino lauzyti taisykles, pradejau lakstyti i klubus su bendrabucio draugais, leisti laika, gerti.. Tuo momentu, pati ne neitariau, kuo viskas gali pasibaigti, juk buvau nemaciusi jokio naktinio gyvenimo, buvau nutrukusi nuo grandines, dariau viska ka norejau, ir niekas negalejo man sutrugdyti.
Ten pradejo patikti vienas, jis buvo ikyrus, bet kompanijos siela, buvo labai linksmas. Jo draugija, deja, man labai patiko. O kokia tai buvo klaida isviso ji pazinti. Kaip as isdrysau isduosi savo mylima vaikina su juo?! Buvau girta, blt kokia girta. Tada rikiavosi grupele bendrabucio gyventoju, ir jis tarp ju, tas kompanijos siela.. Ilgai nestovejau su jais. Norejau eiti i kambari, taigi nuejau net neatisveikinus. Jis mane pasivijo..(Ir ko tau reikejo????) klause kur einu, ir as kazka suvapaliojau, kad niekam nepatinku.. Demesio stoka labai kamavo, dar - buvau visiskai girta.. Nors turejau atsakyt, kad einu i kambari, miegoti.
Jis pradejo kalbet, kad jam patinku. As ji pabuciavau.. Nuo to viskas ir prasidejo. Tai buvo vienas nakties nuotykis...
Dabar man jis atrodo slykstus, gailejau saves, ir nekenciau jo.. Visa tai supratau isblaivejusi.. Kaip del to gailiuosi, kaip baisu visada jausti sazines grauzima. Bet svarbiausia, as pati buvau kalta! As pernelyg naiviai tada masciau, galvojau tokias nesamones atsiduodama kitam vyrui.. Ikisiol nekenciu saves uz tai, jog sugebu zvelgti i vaikino akis taip, lyg nieko ta vasara neivyko..
DarniPora.lt