"Pasikėlęs" vyras

Draugaujame jau 4 metus. Bet vos tik jis rado darbą viešoje įstaigoje, prasidėjo jo pasikelimas. IKi šiol jis dirbo namie, bet pasigirti mėgdavo visada, tik gal nebuvo kuo. Dabar jo kalbos tik apie darbą, bendradarbius, kaip jį visi gerbia ir vertina. Kitos temos pas jį nerasta, tik ką jis gero padaręs ir kaip už tai buvo įvertintas. Suprantu, kad jis turi begalinį norą pakelti sau "uodegą", jis laiko save išskirtiniu ir dabar per tą darbą to siekia. Bet aš pradėjau jaustis nemylima, nereikšminga, nes apie mudviejų santykius jis nieko nekalba. Temos tik apie blogą gyvenimą ir jo išskirtinumą. Laikinai mes turime problemą, dėl kurios negalime būti kartu. Tai erzina mane, kelia įtampą. Jis tą žino, bet ar apsimeta, ar tikrai taip yra, kad jam to buvimo drauge nelabai ir reikia. Nors kai būdavom kartu iki tos problemos, jis norėdavo kad niekada nesiskirtume.. Nežinau net ką daryti. Kai pasakau ką jaučiu, jis pyksta, sako man vis negerai, kad kabinuosi prie jo. Jau mąstau apie kitą variantą, gal mudviem nepakeliui. Gal kas buvote tokioj situacijoj, kai vyro pasikėlimas žeidžia, verčia pasijausti menka, nereikšminga ir nemylima.

Sveika, jei ilgai nedirbęs viešumoje, pagaliau rado darbą, tai gal iš tiesų džiūgauja, kad jam sekasi ir nauji pokyčiai jam iš tikro reikšmingi ir svarbūs.
Aš , aplamai esu pastebėjus, kad mūsuose žmonės mėgsta dažniau pasiverkškenti, nei pasidžiaugti, jei pasidžiaugi kokia smulkmena, savo ar vaiku sekme, kartais yra toks ivertinimas - giriasi Čia daugeliui lietuviu būdingas bruožas, dūmojam, dūmojam ir nusidūmojam.
Pabandyk, pati dažniau jį pagirti, pastebėk kaip reaguos.

Jei ne narciziukas išgirs tave, duok truputį laiko adaptuotis.
Jei turite laikinų problemų, tai gal tos problemos savaip abu slegia. Kalbinkit, šnekėkit, jei jam rūpi turėtų pasisekti prašnekinti apie tai kas neramina.

Ir dar - ar po taip vadinamų savo pagirių, paklausia kaip pačios diena, kaip sekėsi....?

Paklausia ir apie mano dieną. Tik mano šnekėjimas palyginti su juo yra 1 prieš 9 . Gana greit mane nutraukia ir pradeda pats girtis. Jam labai svarbu būtį įvertintam, kad jį gerbtų, tai manau kad visada jam tai bus aktualu. Jo vaikai ir buvusi žmona jo nemėgsta, tai jis kompensuoja pasikėlimu, va atseit koks aš gerbiamas kitų. Jį suprasti aš galiu, bet labai sunku priimti. Patikėkite, sugebu atskirti kuklų pasigyrimą nuo kasdienio narciziško. Pamenu kaip pradėjau pasakoti apie dar žaloj jaunystėj į mane turėtą požiūrį vaikinų, tai jis mane nutraukė sakydamas kad jam visai neįdomu. Pavydas? O pats laaabai mėgsta apie moteris ir jų dėmesį papasakoti. Man tai nepatinka, irgi čia jau mano pavydas, ir dar nepagarba man. Kažin ar sugyvenamas toks vyras? ar teko kam su tokiu ypata susidurti? Ir kaip sekėsi? Man svarbu, nes nenoriu veltui gaišti laiko.

Jei kalba 9-1, tada švenčių proga po eglute galiu padėti gražiai supakuotą sijonėlį su skarele, ir tegu visiem giriasi

Super patarimas, seneli

O susituoke? Pavydi jis jums , o ne pasikeles. Gal koks atvirkstinis procesas

Ne, mes dar kol kas atskirai gyvenam dėl ne nuo mūsų priklausančių priežasčių. Gal ir čia šuo pakastas. Kartais manau irgi kad pavydi, bet ko??? Labai norėčiau suprasti, ko gali pavydėti vyras moteriai, balzakiško amziaus, vienišai, nedaug uždirbančiai ir toookiai nelaimingai kartais?

Sulaukei brandaus amziaus, o nezinai, kad negalima vyrams priminti jokiu kitu vyru. Kita vertus jis toks pat kvailas...

Elkis su juo taip, kaip ir jis su tavim. Buk pasikelus. Isbandytas metodas.