Ar verta merginos klausineti,priminti jos klaidas

Sveiki,taigi draugauju su mergina 3 menesiai,ja pazystu 3 metai.Pries tris metus susipazinome,vienas kitam patikome,susitikinejome,viskas buvo grazu,bet kai atejo laikas,pasiulyti jai rimciau bendrauti(draugauti),ji atsisake,as ant jos nepykau,bet paskui suzinojau jog ji su kitu draugauja.Kartas nuo kartu susirasydavome,ji mane vistiek domino.Pradejau vazinetis dirbti i uzsieni,karta gryzes,sulaukiau is jos zinutes,jog ji kviecia mane i jos namus,aisku sutikau,snekuciavomes,atviravome,buciavomes,sake jog gailisi jog mane atstume ir draugauja su savo draugu,bet abu zinojome jog draugyste mum nelabai iseis,nes turejau vel isvykti i uzsieny,o ji dar buvo tik 12toke,miegojome kartu,bet nesistengiau su ja myletis,nes ji turejo drauga,bet buciavomes ir siektiek glamonejomes,bet vis raminau save jog as to negaliu padaryti ir nepadariau,kita diena atsikeleme ir suplanavome isvaziuoti prie juros,isvaziavomeji begalo dziaugesi bunanti su manimi,as taip pat.kita diena isvaziavau i uzsieni,bedraudavome kekviena diena,pasakiau jai jog jei ji nori su manimi tureti santykius,turi palikti savo drauga,ji sake jog nenori skubeti ir panasiai,bet galu gale ji paliko ji,bet kiek zinau ji dar susitikinedavo.Tada ji baigusi mokslus isvaziavo i Airija dirbti,toli nuo manes,laikui begant pradejau jai sakyti,jog ji pas mane turetu atvaziuoti gyventi,pas amne buvo salygos geros,bet ji sake jog tevai nesupras mano poelgiu,nes ja priziurejo vyresne pussesere,jai surado darbo.Na as jau savo noru nebekontroliavau ir pradejau priekaistauti jog ji pati turi galvoti ir panasiai.Tada nusprendziau jog man tokiu santykiu nereikia,po to labai gailejausi,ji supyko ant manes,ilga laika nebendravome,mazdaug 8 menesius.Ir sutikau vel ja klube,po klube priejau prie jos ir pasiuliau parvesti namo,bet ji atsisake,tada sakiau jog noriu su ja susitiksti pakalbeti,tada ji sutiko.Susitikome,atsiprasiau jos,ji atleido,bet nieko kaip dbr sako nesitikejo is manes,o as ja kvieciausi visur su manimi eiti,isvaziavome vel prie juros tada jai parodziau jog ji man patinka,vaikstinejome per lietu,buvo romantiska ir pasiuliau jai vel draugauti ir ji sutiko.Ir tada vel isvaziavau i uzsieni.Bendravome labai graziai,ji lauke manes,turejua gryzti po 4 menesiu,bet neislaukes gryzau po 2,ji dabar studijuoja vilniuje,tai pasilikau pas jos ir jos drauges bute,praleidom pasakiskai laika,neikiek nesipykome,laika praleidome turiningai,dbr vel isvaziavau i uzsieny,grisiu per kaledas ir kadangi gyvenu cia labai ramiai ir atsiribojes nuo visu,turiu laiko galvoti apie smulkmenas.Tai atsiminiau ka ji dare su savo buvusiu vikinu,jog gulejau su ja,nors nieko nebuvo,buciavomes,vaziavom prie juros,cia visvien skaitosi isdavyste.Tai labai norisi su ja apie tai pakalbeti,jog nepadarytu su manimi taip.As manau jos buves draugas iki siol nezino jog ji elgesi taip.Zinaukai pakalbesiu mazai ka pakeis,bet as noriu su ja apie taipakalbeti.Noriuisgirsti jusu nuomones.Plius esu nusviles pats su savo ex,su kuria draugavau 2 metus,ji paliko savo drauga del manes,paskuj mane paliko del kito,todel turiu baime.Aciu uz kantrybe beskaitant )Cia minciu lietus.

Neklausinėk jos, Domai, ir neprimink to, kas buvo su kitu vaikinu. Dabar ji su tavim. Parodyk pasitikėjimą. Visko gyvenime būna, ir niekas nežino, kaip ji (arba ir tu) ateityje gali pasielgti. Jeigu jos elgesys šiuo metu su tavim yra tinkamas, nekelia įtarimo _ tai ir nekalbėk apie buvusius laikus . Sėkmės .

Jei nori sugadinti santykius - žinoma, kalbėk, tik kaip tai atrodys? Kaltinsi ją, kad su tavim pradėjo draugauti?
Visuomet santykiuose dalyvauja du. O tai kaip tuomet apie tave galvoti, kad žinojai, kad mergina turi draugą, o vistiek prie jos lindai, į namus veržeisi, bučiuotis lindai, į lovą lindai. O dar pasirodo ir kita mergina prieš tai - nuo kito vaikino atmušei. O gal čia tavo problema, kad lendi prie tokių, kurios nelaisvos? Ir po to dar ir pavydas kankina..

Mane gal netaip supratot,pirmoji mergina man net nesake jog turi drauga,kai pradejom draugauti,ji man tik papasakojo viska.O dabartine,paliko savo drauga del manes,as tai zinojau,ji man rasydavo,susitikdvaom ir t.t.Nes as su ja pirmas susipazinau,susitikinedavom,bet momentas neparankus buvo ir pritruko laiko iki jos pilno uzemimo ir ji man isslydo is pirstu,nes kazkas kitas ja nuviliojo,poto kai praejo beveik metai jis pradejo man rasyti,susitikinejom,sakydavo jog gailisi jog nepasirinko manes.Zinau kvailokai skamba.Tai dabar as vazineju i uzsieni dirbti,o ji studijuoja Vilniui,tai cia turiu tiek laiko apie viska pagalvoti,kyla tos mintys kaip ji pasielge su savo buvusiu ir kaip as galejau su ja taip elgtis.Nezinau kaip elgtis reikia.

As puikiai tave supratau, manau, kad deretu pasikalbeti apie tai kas tau neduoda ramybes, nes santykiuose svarbiausia bendravimas, issikalbejimas, isklausymas ir supratingumas, be tu dalyku santykiu tvirtu nebus. Nematau nieko blogo apie tai pasikalbeti, nes tau gyventi abejonese tikrai nebus lengva, o ji jei bus supratinga tikrai supras ir tiesiog pasikalbes.
Mano gyvenime buvo panasi situacija, as esu moteris su savo vyru susipazinom, padraugavom ir issiskyrem, bet jis kazkodel isivaizdavo, kad as dar vis jo. Po kiek laiko susiradau kita drauga, su jo po kiek laiko taip pat issiskyriau, bet cia buvo pacioj jaunysteje, dar lovos santykiu nebuvo. Kai issiskyriau pradejo kabinetis pirmasis kol ir vel suejome kartu, apsizenijome, dabar su juo gyvenu 12 metu. is pradziu nedriso klausti manes kas ji neramina, bet as maciau kad kazkoks susimastes, neatsipalaidavesjis. Poto klausinedavo ir kalbedavom apie tai kas jam neduodavo ramybes, sakydavo kaip galejei su juo buti, kad as buvau kalta jog issikyrem ir t.t. Niekada nemaciau problemu kad jis apie tai kalba, pavyduliauja, viska ramiai apkalbedavome, nuramindavau, apkabindavau, isvadindavau paciu mylimiausiu. Ir nebebudavo jokios itampos tarp musu, jis sakydavo, aciu, kad mane suprasdavai ir apie tai pasikalbedavome, o nereikedavo jam nesiotis ta akmeni, kuris ji kamuodavo. Jam taip buvo ramiau gyventi, o as padedavau, kai mane kas nors kamuoja mes taip pat apie tai visada pasikalbame ir ramiai gyvenam, nejau geriau kad poto uz tas neissakytas mintis ar abejones issivysto didziausi pykciai ir nebesusipratimai. Jei kalbesi apie tai, tik kalbek ramiai be pykcio, priekaistu ar izeidinejimu. Pradek nuo tuo, kad sakyk jei mes apie tai pasikalbesim man bus ramiau, as jausiuos geriau, tai nieko bloga