Absurdiška santykių nutraukimo priežastis

taigi raso kad optimalus kiekis puslitris. Jau nuo to galima zvairaakiu patapti.Nuo puslitrio ir jam viskas prasidejo. apie alkoholizma pamirso pasakyti.

Ta riba plona, todėl tik protingiems. Puslitris ne bambalis, tačiau manau stiklinė, tai tikrai į naudą.

O dabar alaus žala http://www.onanizmas.lt/index.php?optio ... obulejimas

Asmeniška. Visai neturiu tikslo čia viešai išsipasakoti. Bet tai, ką kalbu, kalbu iš savo ir atimų žmonių patirties.

,,Meilės trejybė tokia: meilė Dievui, meilė artimui, meilė sau pačiam. Trys meilės, sudarančios vieną ir duodančios gyvenimą. Tu negali mylėti Dievo, kurio nematai, jei nemyli brolio, kurį matai.'' (Dakso Seserys OP)

Ne, nedaug. Vienos rankos pirštų per daug tiems kartams suskaičiuoti. Mano širdis ne tokia didelė. Jūsų įtarimai dėl postavimo kartu su mylimuoju neturi pagrindo. [/quote]
Vadinas kelios meilės aplankė, tačiau ar visos jos šiandieną širdyje gyvena?[/quote]
Asmeniška. Visai neturiu tikslo čia viešai išsipasakoti. Bet tai, ką kalbu, kalbu iš savo ir atimų žmonių patirties.[/quote]
Viešai pasakoti nereikia, pakako atsakymo taip arba ne

[quote="svetlana"
O čia jau kaip kam. Man meilė pasireiškė po maždaug mėnesio akivaizdinio bendravimo be sekso ir net bučinių:). Ir man priešingai atrodo, kad meilė ne momentali, o kaip tik labai patvari substancija, nes momentalumas asocijuojasi būtent su aistra,kuri momentaliai ateina ir gali taip pat gana greitai praeiti.[/quote]

Todėl ir sakau "sakykim" - gali ir po mėnesio, gali ir po kelių pasireikšt, jeigu reti ir trumpi susitikimai. Svetllana trauką žmogui jauti nuo pradžių, ilgas perėjimas iki meilės man asocijuojasi greičiau su prisirišimu ir patogumu, bet ne pačia meile.

Lady ir chrienai - ne taip supratot Meilę aš šioje lygtyje statau į aukso viduriuką - aistra-meilė-prisirišimas. Norėjau pasakyti, kad riba yra gana siaura, vienu atveju gali jos neprieiti, kitu pralėkti ir nepastebėti. Apie seksą išvis nekalbėjau - tai ir yra aistra, kuri kartais išblėsta kai gauni ir supranti, kad nieko be to daugiau ir nelabai gali būti. Laikinas susižavėjimas ir savo "vaikiškų" įnorių tenkinimas - noriu saldainio,- gavau, nėra jis jau toks ir skanus. Man atrodo jog jau nekartą sakiau, kad fiziologija ir tėra fiziologija ir viskas kas prasideda lovoje dažniausiai su ja ir baigiasi arba tik su ja ir tėra siejama.
Prisirišimo atveju vėlgi, tai tėra žmogiško patogumo arba naudos tenkinimas - dažnai vienpusė partnerystė, kurios kasdienybė arba vienas nesibaigiantis barnis arba visiškas šaltumas ir abejingumas vienas kito atžvilgiu(geri pvz yra dalies verslo žmonių "santuokos", kur sutuoktinis žino ir suvokia, kad partneris smaginasi su kitais, turi meilužių, tačiau paprasčiausiai į tai užsimerkia, nes jie vienas kitam reikalų nedrumsčia, o būti kartu kad ir formaliai jiems visgi yra patogu ir naudinga)

Kai pripažįstame ir suvokiame meilę, mes prisiimame atsakomybę ir už savo jausmus, ir už savo mintis, ir už savo veiksmus.
Jeigu meilė nelavina atsakomybės jausmo – lieka patogi galimybė bet kada pasakyti, kad meilė tiesiog „praėjo“ ir susirasti kitą meilės objektą.
Manymas, kad meilė ateina iš niekur ir išeina nejučia - tai atsakomybės vengimas, saviapgaulė.
Įsimylėjimas yra momentinis blyksnis. Jis būtinas, nes tik po to siekiamas artimesnio ryšio kūrimas – draugystė. Taip artėjama didesnio jausmo link – tikros, brandžios meilės.

Teisingai - tik meilė nepraeina - jos tiesiog gal ir nebuvo.

Be priežąsčių nepraeina