nezinau kaip elgtis.

Su vaikinu jau esame keleri metai. bet daugiau kaip puse laiko mus kamuoja vienas dalykas. kai mes susipazinome, turbut kaip ir visi pasikalbejome apie praeities simpatija ir panasiai. kai pasakojo apie merginas as reaguodavau normaliai.. dauguma ju vadindavo net ne simpatijom o siaip draugem. ir apie viena papaskojo gana placiai, kaip ji graziai atrodo, kaip ji gundaciai mirksi, kokia ji nuostabi, koketiska, apie jos figuros privalumus (nepasakosiu issamiai..) kaip su ja gerai laika leisdavo.. jei kur vaziuodavom ir, jei ten yra buves su ja butinai papasakodavo ir panasiai. bet as visa laika apie ja galvojau kad ji tik drauge, nes nebuvo uzsimines, kad tai meile, nes su ja nebuvo draugaves. tik po metu gal man tokia mintis sove ir paklausiau ar tau ji patiko kaip mergina? ir jis atsake taip.. tada man buvo sokas. kad mes draugaujam, o pastoviai pasakoja apie ja.. kuri laika man buvo labai blogai, pagalvojus apie ja rinkosi asaros, nuo tada pas mus ir yra sis neisaiskinamas dalykas. jis apsoliuciai nebenori apie ja pasakoti, net jei as kazko ir paklausiu. nors paklausiau ir po ilgo laiko jei kazkas mane domina jis labai suspyksta. bet mane kamuoja gal sena meile nerudyja? gal iki dabar dar galvoja apie ja? nors sako kad ne, tik kartais prisimena.. bet man sunku patiketi. kaip man apie tai nebegalvot?

Jei tu jam ne rupėtum tau to nebutu pasakojes ir atsakės kad jam ji patiko kaip mergina. Reikėtu ramai susėsi ir pasikalbėti dėl tos merginos kaip tu pasijeutei ir ka dabar jeuti ir galvoji.