bloga

Sveiki visi.
Man negera, labai susipainiojau ir pavargau. Zinau, kad labai daug kas varysit ant manes, bet yra kaip yra.
As labai pavargau nuo barniu namie, nuo skirtingu poziuriu, nuo to, kad jau nieko nebegalime su vyru issiaiskinti normaliai. Kartu jau nemazai laiko, vaikas paauglys. Nuo pat gyvenimo pradzios labai skyresi paziuros, mes visiskai skirtigi zmones. Is pradziu jis sake, kad kaip tik tas gerai, kuo daugiau skirtumu tuo geriau. Tik kuo daugiau skirtingai supranti kai kuriuos dalykus - tuo daugiau barniu. Taip ir gyvenom daug metu, bardami, taikydamiesi.. Jis nusileisdavo, as nusileisdavau.. Esme tame, kad istekejau uz jo be meiles. Jis rodos mane mylejo. Bet kaip vyras jis man visai mielas buvo, graziai rode demesi, lovoj su juo buvo gera. Taip ir gyvenom. Pamazu labai prie jo prisirisau, be jo buvo negera. Kartais atrode, kad labai ji myliu. Istekejau gan anksti, gime vaikas, tapau namu seimininke. Buta nupirko mano tevai. Kadangi vyras uzdirbo normaliai, tai ir sedejau namuose, niekur nedirbau ir nebesimokiau( dabar labai del to gailiuosi). Paskutiniu metu labai daug nesusipratimu tarp musu, barniai vos ne kiekviena diena. Vyras tapo grubus (as taip pat atsikertu iskart, nes zodziu neieskau). Kita diena apsitaikom, po to vel tas pats. Jau ir siuliau pagyvent atskirai, kad suprast ko mes norim is tikruju. Bet cia vel problemos _ vyras mane islaiko materialiai, as niekur nedirbu. O be to ir jis nenori, galvoja, kad as issidirbineju ir ji gasdinu (turbut). Nesu labai jau baisi, vyrai daro komplimentus, vienas net siule gyvent su juo, jei su vyru issiskirsiu(nors tikrai net mintyse neturejau tada skirtis). Siaip visus tuos bendrus metus savo vyrui esu istikima, labai branginu savo seima (gal todel, kad mano tevai nesugyveno). Bet paskutiniu metu jau nezinau ka daryti, labai negera bartis, tyleti irgi negaliu, kai mane izeidineja. Materialiai dabar priklauso nuo jo, darba susirast man sunku bus tikrai, o dar vaikas auga. Bet ir taip labai negera. Bandant kazka aiskintis suprantu, kad geriausia gynyba yra puolimas (is jo puses). Taip ir lieka neaiskus del manes dalykai. kita diena ar po keliu dienu kaip ir susitaikom, bet tas skaudulys taip ir lieka (bent jau pas mane sieloj). O jis galvoja, kad viskas kaip ir gerai, kaip ir nebeknaisiojam del ko buvo bartasi(nes beprasmiska), ir vel tas pats per ta pati iki kitu barniu. Man jis kaip ir labai artimas zmogus , bet jauciu, kad nebegerai kazkas, tolstam vienas nuo kito. Noretusi kad seimoj butu silta ir gera..

Ar judu abu pripažįstat, kad šeimoje negerai? Jei taip, gal reiktų pabandyti šeimos terapiją ar pasikonsultuoti su psichologu abiems?

Kalbėkitės su jo nuoširdžiai apie tai, kas jums negerai, kaip jaučiatės. Paklauskite ir vyro to paties. Jei priimtina, gera išeitis - apsilankyti pas šeimos psichologą poliklinikoje.

Taip, mano vyras sako, kad ir jam pyktis nepatinka, kad tai atima daug energijos.
Kalbedavomes nuosirdziai kai susitaikydavom, nors iki galo visko normaliai isiaiskint beveik nepavykdavo. Pokalbis budavo is tuscio i kiaura, ir kad toliau nebesipykt tuo ir pasibaigdavo. Paskutiniu metu buna taip: susibaram jau isvis del kazkokiu nieku, jis apkaltina mane, as ji, ir taip isisiubuoja.. Kita diena ryte nesnekam, vakare ar per pietus atvaziuoja, pasisveikina, bando apkabint (tik nesakyciau, kad labai jau mylinciai, manau siaip sau). O kadangi pries tai buve barnai lieka su iskaudinimais, tai nieko gero ir nebeiseina. Pabandzius kazka normaliai pasiaiskint, vyras pradeda rekt , o as tada vel bunu mandra. Labai pavargau nuo tokiu santykiu, elgiames tikrai kaip du beprociai . Paskutiniu metu jis vengia normaliai issiaiskint barniu kilme, gal jis tikrai irgi labai pavarges nuo tokios itampos namie, bet as kita diena po barniu tikrai negaliu rodyt kad viskas gerai.
Apie psichologa tai net nezinau ar jis eitu, pas paprasta gydytoja nuvaryti ji labai sunku(jei kokia problemele su sveikata iskildavo).

tu esi vyro islaikoma, tai apie kokia cia pagarba is jo puses kalbi??? Kai ant savo siknos atsisesi, tai ir galesi aiskinti, kad nori taip ar taip, kad su tavim elgtusi. O dabar sedi babce namie, nieko neveikia, dyka duona sikna drasko, ir dar grizusi po darbu vyra eda.Eik dirbti, pavargsi, maziau sveikatos turesi pjautis su vyru. Visos nesamones is galvos isgaruos.Ir is vis, gedos reikia tureti, kad turi tave islaikanti vyra, tai dar kazkokias nesamones peza.Turi buti jam dekinga, kad dar duonos turi pavalgyti, nes be jo nieko neturetum.

Ka noreti, namu seiminike, nei darbo, nei issilavinimo, valkata tokios tik is kitu reikalaut moka,o pacios vienos net nepragyventu. Tevai buta nuperka, vyras islaiko, dar pasisveikina grizes, o cia ,,poniute" mandra. Lauk tokia boba is namu, tai biski i prota pareis, kad tokiam vyrui kojas turi isbuciuoti uz geruma.

Grubiai, bet teisingai.

Na gal truputi pasitaisysiu. Buta man ne visai mano tevai nupirko, po mokyklos buvau isvaziavus dirbti, tai grizus ir nusipirkau (o tevai dali dadejo iki kiek truko). Tai kad kas yra darbas tikrai zinau, nes ariau du su puse metu. Mano vyras atejo pas mane. Tai kad nereikia cia jau taip ir varyt jei nezinot visko. Mano vyras pats nenorejo kad as dirbciau, jam buvo gerai kada namuose tvarka, valgyt pagaminta, pati prisiziurejusi.
Taip, as neturiu issilavinimo, bet tas man netrukdo bendrauti ir diskutuoti. Kas dar liecia issilavinima - tai sveciu komentaruose jis tiesiog trykste tryksta.
Tai kad maloniau butu kulturingu zmoniu nuomones ir komentarai, nes burnotis visi mokam(jei norim)

O prie ko dar cia mano noras ar nenoras pagarbos ar elgesio ' kaip as noriu '? Tai pagal jus sveciai, as tureciau ji zeminti, nes jis mano (musu) bute gyvena? Vyro ir zmonos santykiai ne prostitutes ir kliento, kur prostitute daro viska uz pinigus, nors jai ir nepatinka.

Mano nuoširdus patarimas tau: jei taip jau visai nerandi darbo, tada kol dar esi nesena, eik mokytis. Vaikas nemažas, todėl tikrai gali. Turėsi užsiėmimą, pati daug geriau, tvirčiau jausies ir kitiems šalia bus geriau. Užsimirši nuo visų namų problemų, išeisi į žmones, patikėk - abiems bus geriau.
Nes ta rutina ir sėdėjimas namie ,,pribaigia" ir vien nuo to stogas gali pavažiuoti.