Sveiki visi.
Man negera, labai susipainiojau ir pavargau. Zinau, kad labai daug kas varysit ant manes, bet yra kaip yra.
As labai pavargau nuo barniu namie, nuo skirtingu poziuriu, nuo to, kad jau nieko nebegalime su vyru issiaiskinti normaliai. Kartu jau nemazai laiko, vaikas paauglys. Nuo pat gyvenimo pradzios labai skyresi paziuros, mes visiskai skirtigi zmones. Is pradziu jis sake, kad kaip tik tas gerai, kuo daugiau skirtumu tuo geriau. Tik kuo daugiau skirtingai supranti kai kuriuos dalykus - tuo daugiau barniu. Taip ir gyvenom daug metu, bardami, taikydamiesi.. Jis nusileisdavo, as nusileisdavau.. Esme tame, kad istekejau uz jo be meiles. Jis rodos mane mylejo. Bet kaip vyras jis man visai mielas buvo, graziai rode demesi, lovoj su juo buvo gera. Taip ir gyvenom. Pamazu labai prie jo prisirisau, be jo buvo negera. Kartais atrode, kad labai ji myliu. Istekejau gan anksti, gime vaikas, tapau namu seimininke. Buta nupirko mano tevai. Kadangi vyras uzdirbo normaliai, tai ir sedejau namuose, niekur nedirbau ir nebesimokiau( dabar labai del to gailiuosi). Paskutiniu metu labai daug nesusipratimu tarp musu, barniai vos ne kiekviena diena. Vyras tapo grubus (as taip pat atsikertu iskart, nes zodziu neieskau). Kita diena apsitaikom, po to vel tas pats. Jau ir siuliau pagyvent atskirai, kad suprast ko mes norim is tikruju. Bet cia vel problemos _ vyras mane islaiko materialiai, as niekur nedirbu. O be to ir jis nenori, galvoja, kad as issidirbineju ir ji gasdinu (turbut). Nesu labai jau baisi, vyrai daro komplimentus, vienas net siule gyvent su juo, jei su vyru issiskirsiu(nors tikrai net mintyse neturejau tada skirtis). Siaip visus tuos bendrus metus savo vyrui esu istikima, labai branginu savo seima (gal todel, kad mano tevai nesugyveno). Bet paskutiniu metu jau nezinau ka daryti, labai negera bartis, tyleti irgi negaliu, kai mane izeidineja. Materialiai dabar priklauso nuo jo, darba susirast man sunku bus tikrai, o dar vaikas auga. Bet ir taip labai negera. Bandant kazka aiskintis suprantu, kad geriausia gynyba yra puolimas (is jo puses). Taip ir lieka neaiskus del manes dalykai. kita diena ar po keliu dienu kaip ir susitaikom, bet tas skaudulys taip ir lieka (bent jau pas mane sieloj). O jis galvoja, kad viskas kaip ir gerai, kaip ir nebeknaisiojam del ko buvo bartasi(nes beprasmiska), ir vel tas pats per ta pati iki kitu barniu. Man jis kaip ir labai artimas zmogus , bet jauciu, kad nebegerai kazkas, tolstam vienas nuo kito. Noretusi kad seimoj butu silta ir gera..
